Featured

3 gyvenimo “stulpai”, kurie turi rūpėti kiekvienam

Didžiausios krizės žmonių gyvenime yra trys:

  1. Bendravimo tarp žmonių (privataus: vyrų ir moterų santykių, šeimos; viešojo: organizacijos, įmonės, verslo)
  2. Sveikatos
  3. Pinigų (darbo, verslo, profesijos, misijos)

Bendravimo metu perduodami slapti motyvai, kurie slypi už žodžių.

Daugiausia (80-90%) klaidų daroma sakant žodžius: ne tuos, ne laiku, ne vietoje ir pan. Dėl šių klaidų žmonės įsivelia į emocinius ir psichinius karus, palaipsniui netenka gyvybinės energijos, galų gale pradeda sirgti.

Sušlubavus sveikatai, netrukus prasideda finansinės problemos. Ir užsisuka „užburtas“ ratas, iš kurio – dažnas nežino išėjimo. Ir tik amžinai mus veikiančių gyvenimo dėsnių žinojimas suteikia galios pamatyti save šitam “voverės rate” iš šono ir išbristi iš visų bėdų. Pašalinus priežastį, dingsta nepageidaujama pasekmė.

Jei žmogus nori tapti sėkmingu, jis turi nuolat lygiagrečiai tobulėti tiek profesinėje, tiek asmenybės augimo srityje. Įtakingiausi pasaulio verslo guru ir milijardieriai pabrėžia, kad sugebėjimas nuolat reikalauti iš savęs ir nepaliaujamai tobulėti yra pagrindinė ir lyderio, ir asmens sėkmės sąlyga.

Žmogus gyvenime lipa aukštyn savo norų laiptais, t.y. motyvuojamas nuosavų troškimų. Vienu metu galima įgyvendinti tik vieną stiprų norą! Nesėkmingi žmonės dirba tam, kad uždirbtų pinigų (tarnauja pinigams), sėkmingiems žmonėms atvirkščiai – tarnauja pinigai.

__

Pasiūlymas tik kovo mėnesiui:

untitled-design

Featured

Kokios yra lietuvių emigravimo priežastys?

Pataisyta versija 20160716

Mano apibendrinta nusistovėjusi, daug sudėtingų faktorių apimanti versija (kurią galima paaiškinti vaikams ir seneliams) tokia.

 

Paimkim supaprastintai vietoj tautos gentį  klajoklių iš, tarkim, 1000 žmonių. Gentį, kuri atsikrausto į kokią nors vietą/teritoriją keliems metams ir po to kraustosi toliau.

Beje, kraustosi ne tik gentys, bet ir ištisos didelės tautos. Tik mes ne visada tą pastebime dėl trumpo mūsų gyvenimo. Reiktų kad žmogus gyventų žymiai ilgiau – kelis šimtus metų, kad pastebėtų tokiu kraustymusis.

 
Kokia yra persikraustymo logika? Moterys yra sėslios, o vyrai ne. Moterims BŪTINAI reikia komforto, namų ir saugumo normaliam gyvenimui, šeimai, vaikų gimdymui ir auginimui. Genties sprendimus nusėsti arba keltis galų gale statistiškai lemia jaunų vaisingų, produktyvių, fertilių, gimdančių vaikus moterų poreikiai. SUBTILŪS POREIKIAI!!!
 
Vaikai ir jaunos moterys yra subtilios būtybės! Vyrai yra grubios būtybės.

Jei šie subtilūs moterų poreikiai pažeidžiami – moterų kantrybė baigiasi ir jos pradeda kraustytis.

Turiu daugybę pavydžių aplinkui, kaip būtent moterys, o ne vyrai lėmė emigravimo sprendimus. Bet tą patį sako ir mokslininkai demografai.

Kokie tie moterų subtilieji ir apskritai bendrieji šeimos poreikiai? Čia tik sąrašo pradžia:

  • Vaikai turi būti tiesiogiai vadinami, laikomi šalies ateitimi. Lietuvos atveju valstybės vizija turi būti fokusuojama į vaikų temą. Nykstančioje tautoje vaikai privalo būti šventas reikalas.
  • Visi top level valstybės vadovai privalo rodyti aiškų sėkmingos, sveikos šeimos pavyzdį. Taip daro JAV aukščiausio lygio vadovai ir JK bei kitų šalių monarchai. Vadovų pavyzdys programuoja masės žmonių pasąmonę.
  • Teritorija turi būti geopolitiškai/militariškai saugi. Šalyje turi būti pilna viešoji tvarka ir saugu gyventi. Pasaulyje yra tokių šalių ir miestų, kur tėvai nebijo, jei tamsiu paros metu vaikai grįžta iš giminių, nes ten išvis nebūna nusikalstamumo.
  • Jaunos šeimos turi gauti labai rimtą bazinį palaikymą-aprūpinimą iš valstybės arba/ir bendruomenės. Jaunos šeimos ne tik neturi mokėti mokesčių, o atvirkščiai – valstybė (visuomenė) turi mokėti tėvams už tai, kad  jie augina ir auklėja naujus piliečius – būsimus produktyvius mokesčių mokėtojus.
  • Įvairiausia pagalba, patarimai ir konsultacijos šeimoms turi būti prieinamos vienu mygtuko paspaudimu.
  • Daugiavaikių šeimų tėvai turi būti laikomi šventais žmonėmis ir rodomi visiems kaip sektinas pavyzdys (role model). Valstybės vadovai turi asmeniškai svečiuotis didžiausiose daugiavaikėse šeimose, rūpintis jomis asmeniškai ir viešai dėkoti tėvams už jų pasiaukojimą.
  • Tėvai turi gauti tiek balsavimo biuletenių (balso kvotų) kiek turi vaikų.
  • Visuomenės nuomonė turi būti formuojama, kad vaikai yra lobis ir gyvenimo, gamtos dovana.
  • Vaikų namai turi nueiti į praeitį kaip gėdinga visuomenės atgyvena. Našlaičiai turi būti išdalinami į namų ūkius kaip didelis turtas.
  • Turi būti pabrėžiama, kad vaiko auginimas yra tūkstančius  kartų arba neprilygstamai vertingesnis, nei gyvūnų auginimas namuose.
  • Šalies vyrai turi komandiškai-kolektyviai rūpintis savo žmonų ir vaikų saugumu ir gerbūviu.
  • Mokyklose turi būti teigiama atmosfera.
  • Viešasis transportas ir šaligatviai turi būti lengvai pravažiuojami vaikų vežimėliais
  • Šeimos su mažais vaikais visur turi gauti priority/prioritetą.
  • ir dar ir dar ir dar
Jeigu avys išėda žolę pievoje, jos turi eiti į naują šviežią pievą, kad išgyventų. Jei lieka vietoje be resursų – avys negali pilnavertiškai gyventi ir pradeda nykti.
Lygiai tas pat su žmonėmis.
Lietuvoje nėra pakankamų resursų ir SUBTILIOS infrastruktūros MASINIAM vaikų gimdymui ir auginimui. Taip, Lietuvoje galima gerai gyventi, galima gyventi, galima išgyventi. SUAUGUSIEMS IR VIENIŠIEMS žmonėms. Bet ne vaikams, ne šeimoms su vaikais.
 
Statistika rodo, kad Lietuvoje įmanoma gimdyti ir auginti tik 1 vaiką. Tačiau jaunos normalios moters (šeimos) instinktas ir tikslas nėra tik vieno vaiko auginimas. Tai aiškiai matosi emigrantų į JK (ir gabūt kitas šalis) šeimose – čia moterys atsipalaiduoja ir pradeda gimdyti bei auginti 2-3 kartus daugiau vaikų nei Lietuvoje.
 
Kitaip sakant, negana, kad šalyje gali gyventi ar išgyventi žmonės. Suaugę žmonės. Šalis privalo pirmiausia būti skirta vaikams ir skirta visomis prasmėmis – nuo elementariausios iki subtiliausios infrastruktūros. Nuo viršaus iki apčios. Nuo oro uostų iki vaikų darželių. Nuo viešosios erdvės (atmosferos) kokybės šalyje iki tvarkos tualetuose.
 
Šalis privalo galvoti apie ateitį ir vizijos prasme ir vaikų prasme.
Vaikai = šalies ateitis.
Šalies ateitis = vaikai.
 
Valdymo ir marketingo asai sako, kad labai aukštame lygyje super rimta veikla persiverčia į suaugusių žmonių žaidimus, paklūsta žaidybiniams dinaminiams modeliams. Kariniai, meilės, politiniai-diplomatiniai, marketingo ir apskritai gyvenimo žaidimai yra visa gyvenimo esmė. Čia atsiranda netikėtas, bet labai stiprus sąryšis su vaikais. Iš tikro asmeninis, visuomeninis bei valstybinis gyvenimas privalo būti taip organizuojamas, kad pribręstų ir pasiektų paradoksą arba transformaciją –  vaikų žaidimo lygį. Tada jis tampa tinkamu ir kokybišku. Jei gyvenimas skirtas tik rūsčių veidų gamybai – tokia visuomenė greitai baigiasi.
Featured

Kodėl būtent altruizmas yra tikrasis greitintuvas arba “booster’is”

FB diskusijoje iškilo poreikis paaiškinti “kodėl altruizmas yra greitintuvas arba “booster’is”?”.

Trumpas atsakymas būtų toks:

INPUT, įėjimo arba egoistinę pusę žmoguje atitinka kairioji funkcinė arba energetinė organizmo ir nervų sistemos pusė

OUTPUT arba altruizmą žmoguje atitinka dešinė pusė.

Pagal apibrėžimą egozimas yra vaiko būsena. Vaikas nieko nekuria, o tik vartoja, priima.
Augdamas ir bręsdamas žmogus turi vis labiau tapti kūrėju, t.y. duodančiu kitiems.

Didžioji žmonių dalis gyvenimo eigoje būtent perėjimą iš egozimo į altruizmą, iš savanaudiškumo į rūpestingumą pergyvena kaip didžiausią paradigminę mąstymo, motyvacijos ir elgesio krizę. Tas pats su grupėmis, organizacijomis, tautomis.

Dominuojantis egoizmas arba perdaug aktyvi kairioji pusė yra daugumos žmonių didžiausia gyvenimo problema.

Teorijos aiškinančios šių jėgų veikimą sako, kad erdvė altruizmo vystymui žmoguje yra milžiniška. Norint atsverti egoizmą ir pasiekti balanso būseną reikia labai stipriai spausti greičio, gazo, altruistinio akseleratoriaus pedalą.

Automobilyje yra lygiai tas pat. Stabdžio (kairė pusė) arba stovėjimo fazė skirta resursų priėmimui (skysčių įpylimui, dalių keitimui). Gazo, akceleravimo fazė naudoja resursus dėl misijos įgyvendinimo.

Važiavimo metu stabdžio pedalas naudojamas mažai, o gazo pedalas naudojamas daug.

Stovėjimo fazėje – atvirkščiai.

Taigi būtent dešinė (altruistinė) pusė JUDĖJIMO FAZĖJE yra vienintelis ir tikrasis ‘booster’is‘ arba greitintuvas.

Yra netgi teigiančių, kad dešinė akceleruojanti savybė turi būti tam tikru gyvenimo metu išlavinta iki 23.5 val per parą aktyvumo laipsnio.

Tai reiškia, kad žmogaus kūrybingumui beveik nėra ribos, arba ji yra labai toli. Žmonės toli neišnaudoja savo kūrybinių galių ir tokius priekaištus žmonėms randame išminties tekstuose.

Teoriškai vieno žmogaus galimybių riba yra visos žmonijos (kaip kliento) aptarnavimas, t.y. x7.000.000.000.
Teoriškai Lietuvos galimybių riba yra visos žmonijos (kaip kliento) aptarnavimas, t.y. x2000.

Iš tikrųjų kūrybinės energijos ribotuvas yra fizinio žmogaus karkaso ribos. Net Buda arba Jėzus Kristus fiziškai negalėjo aplakstyti visų kontinentų vienu metu. Žmogaus kūrybingumą riboja silpnas ribotų galimybių fizinis kūnas, todėl norint dar toliau platinti savo produktus reikia telktis aukštesnio lygio formas ir daryti sudėtingesnius manevrus.

Net Formulės-1 automobiliai turi greičio ir korpuso stiprumo ribas, nors jų vairuotojų meistriškumas toli pralenkia eilinio vairuotojo gebėjimus

Altruizmas yra ‘booster’is’ (greitintuvas) todėl, kad tik jo dėka prasideda didžiulė energijos apykaita žmoguje. Egoizmas sukuria potencinę energiją, o altruizmas ją aktyvuoja ir paverčia į kinetinę.

Lemputės volframo taisyklė sako, kad energija per vieną laidą įeina, per kitą išeina. Vienas laidas yra pliusas, kitas – minusas. Jei veikia tik vienas laidas – cirkuliacijos, šviesos nebus. Tik sukuriant srovės pralaidumo balansą gaunama stipri energijos apyvarta.

Kadangi žmonių egoizmas nuo vaikystės buvo vystomas dešimtmečiais ir yra labai stiprus, po to dešimtmečiais ir labai stipriai reikia/būtina vystyti altruizmą. Po to pasiekiamas balansas, būtent kurio visi labiausiai trokšta.

PS: turiu patikslinti, kad altruizmas greitina (boostina) startiniame etape, kuriame stringa dauguma žmonių ir patiria daugiausia problemų. Pasiekus “kreiserinį greitį”, logika ir motyvacija keičiasi. Konkrečiau: pats išėjimas arba persilaužimas iš dominuojančio egoistinio mąstymo etapo į stiprią kūrybą (altruizmą, rūpestingumą, atsidavimą) yra labai sunkus persilaužimas ir asmenims, ir grupėms. Reikia kardinaliai pakeisti visus įpročius ir netgi perorganizuoti fiziologiją, paros ritmą ir t.t..

Pačia ryškiausia forma persilaužimas iš egoizmo į altruizmą reiškiasi jaunose šeimose. Tik sukūrę šeimą (dar iki vaiko gimimo), palyginus lengvai leidžia laiką arba “poilsiauja”. Gimus pirmam vaikui jauni tėvai dar patys nori gyventi savanaudiškoje paauglystėje. Jiems labai sunku perjungti save. Mažas kūdikis iš tėvų reikalauja labai didelio nuolatinio aktyvumo, kūrimo, aukojimosi, atsidavimo, bemiegių naktų.

Tik persilaužius mąstymui ir pradėjus maksimaliai aktyviai  veikti, pasiekiamas naujas, dar aukštesnis lygis, kuomet žmogus privalo pradėti IMTI dėl savęs, antraip sistema neatlaikys didėjančių augančių energijos srautų. Ši fazė yra grįžtamoji, grąžos, didžiausio malonumo ir balanso fazė, kuomet žmogus ir ima sau ir duoda kitiems maksmaliai daug. Ši fazė yra uždirbama kryptingomis pastangomis. Pasiekti šią fazę yra yra gyvenimo tikslas

___

Tomas Girdzijauskas

Bus daugiau Tomo vebinare DEPRESIJOS sprendimų tema gruodžio 21 d. 11 val.  http://bit.ly/2Yu9gAs

‼️23+1 Tomo mokymų gyvenimo prasmės tema rinkinys. Perkant iškart sutaupote 80 proc.! >>http://bit.ly/2YFLqlp

Video įrašus galėsite stebėti neribotai/parsisiųsti į savo laikmeną.

Asmeninėms konsultacijoms rašykite info@girdzijauskas.com

Featured

Seminaro įrašas VYRAMS APIE VYRIŠKUMĄ IR ŠEIMĄ

Seminaras VYRAMS APIE VYRIŠKUMĄ IR ŠEIMĄ

Vedėjas: Tomas Girdzijauskas

Trukmė: 4 val.37 min. (+daugiau nei 200 mokomųjų skaidrių!)

Kaina: 45 Eur 

APIE ŠĮ SEMINARĄ

Turinys:

Lietuvių vyrų būklė
Vyrų gyvenimo prasmė, tikslas ir motyvacija
Bendras vardiklis tarp visų ir visokiausių vyrų
Vyrų garbės kodas
Vyriškumo testai
Vyrų egoizmas ir altruizmas
Valia
Išmintis ir autoritetas
Protavimo galios lavinimas
Karų logika vyrų ir moterų atžvilgiu
Atsakingas moters pasirinkimas
Vyrai – amžinas deficitas
Teisingas vyro požiūris į moterį
Kaip suvaldyti negatyvias moters emocijas?
Kodėl vyras turi būti nervų valdymo pavyzdžiu šeimai ir visuomenei?
Kodėl vyrų vienybė – privaloma?
Vyrų tarpusavio pareigos
Vyro pareigos žmonai
Pagrindiniai moterų poreikiai
Drąsa
Ryžtas
Riba tarp darbo ir namų
Vyrų klaidos
Saulės svarba vyrams
Kaip žengti per namų duris?
Žvilgsnių į kitas moteris valdymas
Vyro stipriosios ir silpnosios pusės
Vyrų mąstymo greitis vs moterų
Vyrų komunikavimo klaidos: kaip nustoti meluoti, keiktis ir kt?
Kas yra atsakomybė?
Vyras – duodantysis pradas
Moralė arba dora didžiosios tautose
Gerbti moterį labiau nei save
Vyriškumo temos šaltiniai

Ištrauka: https://www.facebook.com/GirdzijauskasCOM/videos/1078483302194808/

Pirkti>>

GAUSITE:

  • 1 metų PERŽIŪRĄ – JUNGTIS PRIE SEMINARO GALĖSITE IKI 50 KARTŲ NERIBOTĄ LAIKĄ
  • DIDELĘ DOZĘ ŽINIŲ IR ĮKVĖPIMO!
  • GALĖSITE STEBĖTI SEMINARĄ TIEK KOMPIUTERYJE, TIEK TELEFONE, TIEK PAJUNGĘ PRIE TV. iR NESVARBU, KURIAME PASAULIO KAMPELYJE ESATE!

Kiti seminarų įrašai, kuriuos galite įsigyti:

PAŽINČIŲ TAISYKLĖS NORINTIEMS SUKURTI ŠEIMĄ.3 val. 58 min. (40 Eur)
MOTERIMS APIE VYRUS IR ŠEIMĄ. 4 val.30 min. (45 Eur)
OPTIMIZMO GALIA IR ESMĖ. 2 val.44 min. (30 Eur)
VYRAMS APIE VYRIŠKUMĄ IR ŠEIMĄ. 4 val.37 min.(45 Eur)
ŽODŽIŲ GALIA. 2 val. 32 min. (25 Eur)
VIDINIO DIALOGO VALDYMAS I DALIS. 3 val.44 min. (35 Eur)
VIDINIO DIALOGO VALDYMAS VIP DALIS. 2 val. 27 min. (25 Eur)
VYRŲ IR MOTERŲ BENDRAVIMO ABCplius. 3 val. 46 min.  (35 Eur)
KAIP ATRASTI SAVO PAŠAUKIMĄ:7 kryžminės ugnys. 2 val. 58 min. (30 Eur)
KAIP ATRASTI SAVO PAŠAUKIMĄ. Trumpoji versija. 1 val. 24 min. (15 Eur)
SAVĘS PAŽINIMAS. 49 min. (10 Eur)
3 SEMINARŲ RINKINYS: Optimizmo, Žodžių galios, Vidinio dialogo. Viso trukmė: 8 val.19 min. (80 Eur)
10 SEMINARŲ PAKETAS. Trukmė 32 val. (220 Eur)

__

Tai pat skaitykite straipsnius:

Apie tai, kad būtina atstatyti vyriškumą

Ar alkoholizmas -didžiausia problema

Featured

T.Girdzijauskas: Lietuva nepaiso amžinų šeimos „eismo“ taisyklių

Lietuva nepaiso amžinų šeimos „eismo“ taisyklių, todėl mums gresia labai rimtos problemos, tokios kaip demografinis išnykimas, teigia lektorius teologas Tomas Girdzijauskas. Senąja žmonijos išmintimi besiremiantis šeimos santykių žinovas įsitikinęs, kad didžiausia mūsų nesutarimų bėda – didžiulis egoizmas, kuris ir toliau sparčiai auga.

Asmenybės ugdymo, šeimos santykių, komunikavimo ir kita panašia problematika paskaitas dėstantis lektorius dalinasi savo mintimis, kokius žygdarbius turime atlikti, norėdami išlaikyti darną šeimoje. T. Girdzijauskas įsitikinęs – dabartinis šeimos santykių „receptas”, kurį paskutinius dešimtmečius naudoja Lietuva, neveikia ir neveiks, todėl laikas susimąstyti ir imtis iš esmės kito.

– Mes visi labai norime darnių santykių savo šeimose. Pasakykite esminį dalyką, kodėl mums taip sunku tą darną išlaikyti?

 
– Pirma. Ar tikrai žmonės nori darnių santykių? Realus žmonių elgesys rodo visiškai ką kita: dauguma nesupranta, kokia didelė vertė ir kokios galimybės slypi šeimoje.
Antra – ar esame pasiruošę už tai aukoti atitinkamai aukštą kainą?

Trečia – mus supa vis daugiau dėmesį atitraukiančių pagundų ir ar mes atlaikome jas? Tokius ir panašius iššūkius galima laikyti faktoriais, nubloškiančiais šeimą atgal į žemesnę pakopą. Vieni ir tie patys žmonės gali tarpusavyje bendrauti kaip gyvuliai, arba kaip Žmonės iš didžiosios raidės, arba kaip dievai. Priklauso nuo požiūrio.

Kaip ir buvo per amžius, kaip dainuojama daugumoje dainų (lyrikos tema numeris vienas yra meilė) – žmonės, siekdami nusipelnyti tikros meilės, keliauja per devynis kalnus ir devynias jūras. Laukiama istorijų ir filmų laiminga pabaiga yra šeimos sukūrimas. Lygiai taip šiuolaikiniai sutuoktiniai turi atlikti eilę žygdarbių, išspręsti galvosūkius, įveikti rimtas kliūtis, kad susivoktų, transformuotųsi savyje ir gautų tikrą pilnavertę meilę, atsidavimą ir laimę šeimoje. Šia prasme mes nesiskiriame nuo žmonijos prieš tūkstančius metų. Atvirkščiai – galbūt dar daugiau jūrų perplaukti turime. Beje, kaip tik apie šiuos žygdarbius rašau knygą, kuri netrukus pasirodys, todėl čia kalbėsiu beveik vien savo knygos mintimis. Šiuolaikinių žmonių savanaudiškumas yra labai didelis. Dauguma net neįtaria, kad iš tikrųjų yra profesionalūs savanaudžiai. Kas juos tokiais padarė? Žmogų tokį sukuria gamta. Pirmame gyvenimo etape – vaikystėje – žmogus labai daug ima ir nieko neduoda. O šiuolaikinė aukštų technologijų, vartotojiška, stiprių pagundų pilna aplinka jų vaikystę pratęsia dar maždaug 7 metais, t.y. iki 24-25 metų. Pasiklausykime įdėmiai, ką kalba šio amžiaus jaunuoliai. Vietoj to, kad jau augintų savo vaikus, jie (būdami 24-26) dar yra pačiame egocentrizmo žydėjime. O juk dar neseniai taip ir buvo – kurdavo šeimas iki maždaug 20-21 metų, o 23 metų mergina jau buvo laikoma senmerge (kai kuriose tradicinėse visuomenėse iki šiol manoma, kad iki 20 metų nevedęs vaikinas jau turi rimtai susirūpinti). Jau būdami suaugę, jie toliau „tobulina” save! Deja, „tobulinimas” tęsiasi ir sukūrus šeimą – po 3 metų santuokos tai baigiasi skyrybomis. Skyrybų skaičiai – epideminiai. Norint suvokti, kad esi profesionalus savanaudis, būtinas rimtas savęs pažinimas, žvilgsnis iš šalies, testai arba dideli sukrėtimai. Šiuolaikinėse Vakarų šeimose tai būna skyrybos, kurios nelauktai „nukrenta iš giedro dangaus”. Žmonės nori gauti viską, daug, greitai, kokybiškai ir nemokamai. Beje, tai tiesiog gobšumas. Galbūt įmanoma taip „gauti” prekes ir paslaugas, bet šeimoje šis verslo planas neveikia, nors žmonės užsispyrėliškai bando jį taikyti. Dažniausiai šeimoje priešais jus, pasipuošęs jaudinančia šypsena ir patrauklia jauna išvaizda, stovi lygiai toks pats egoistas profesionalas, norintis daug gauti ir mažai mokėti – įsigyti jūsų sielą ir kūną su viskuo ir nemokamai. Štai čia ir prasideda šeimos paradoksai.
 
Senos tradicinės žinios teigia, kad šeimos nesėkmė slypi egoizme, kurio neįveikus arba bent jau neįsisąmoninus – jokių galimybių sugyventi šeimoje. Žmonijos savanaudiškumas nuolatos auga ir todėl šeimose vis sunkiau įveikti šią savybę. Dabartiniame pasaulyje, norint pasiekti meilę, reikia „perplaukti daugiau jūrų”. Konkrečiai tai reiškia šlifuoti savo charakterį, atrasti blogį savyje ir jį įveikti – taip teigė garsusis mitologas Josephas Campbellas. Ir aiškėja, kad tai daryti reikia labiau, nei darydavo ankstesnių epochų žmonės. Antraip žmogus nevertas meilės ir laimės. Reikia pažinti save, atsakyti, ko pats nori iš savęs ir kitų. Ir dar reikia turėti raktą į kito žmogaus širdį, išmokti širdžių kalbą.

– Nuo ko reikėtų pradėti keistis?

 
– Jei šeimos santykiuose yra konfliktai arba net nedidelė įtampa, nerimas, neužtikrintumas, nepasitikėjimas partneriu, charakterių problemos, nesuderinti interesai, aiškiai neišsakyti norai, net nedidelis psichologinis spaudimas ir juo labiau chroniški konfliktai – visa tai kaip deguto lašas gadina statinę medaus. Suartėjimas darosi neįmanomas, prasideda nevaisingumas. Atvirkščiai – norint, kad šeima augtų ir klestėtų, būtinas stiprus emocinis ryšys, tarpusavio šiluma, vidinė ramybė, sklandi energijos apykaita. Negana retoriškai teigti (mintyse kaltinant tik partnerį), kad reikalinga pagarba, išklausymas, pasikalbėjimas, atsakomybė. Iš tikrųjų, antroji pusė šias sąvokas suvokia visiškai kitaip arba apskritai nesupranta, ko norima.
Mes beveik negalime tiesiogiai keisti kitą žmogų, tačiau galime stipriai keisti save. Todėl iš tikrųjų būtina pradėti nuo savęs. Tai pasiekiama tik dirbant su savo asmenybe, gludinant charakterį, formuojant pozityvų vidinį dialogą. Dauguma tingi tai daryti, lygiai kaip mokykloje atlikti namų darbus – štai kodėl šeimyninės problemos siekia rekordus. Šeima neįmanoma, jei susitinka du savanaudžiai.
 
Juk konflikto atveju kalti abu. Subrendę žmonės, sukūrę šeimą, pradeda gyventi pilnavertį gyvenimą ir gauti pačius didžiausius visų rūšių gyvenimo malonumus (turiu omeny plačiąja žodžio prasme – didelį spektrą nuo materialių iki nematerialių malonumų – ne tik intymumą, bet ir daugybę kitų dalykų).
Iš tikrųjų, šeima – tai daug daugiau nei atrodo paprastu žvilgsniu. Tai naujų pasaulių, naujų gyvenimų kūrimas. Visas šeimos gyvenimas – tai nuostabus kosminis žaidimas, turintis atsikartojančius dėsnius ir amžinas taisykles. Gera šeimos analogija yra eismas gatvėje. Tai rimtas užsiėmimas. Jis yra priešpriešinis. Jei nepaisoma taisyklių, įvyksta nemalonūs susidūrimai. Išmokus ir taikant kelis šimtus taisyklių, visi laimingai pasiekia savo tikslus.
Vyro ir moters vidinės savybės ir tikslai yra priešprieši taip pat. Vyras ir moteris arba susijungia į vieną objektą, arba skaudžiai „susitrenkia”. Norint šeimos taisykles įsisavinti ir padaryti veiksmingomis nuo pat santykių pradžios, reikia pastangų. Vėliau svarbiausi procesai, vykstantys šeimoje, tampa aiškūs ir net akivaizdūs. Už malonumą reikia mokėti atitinkamą kainą. Geri santykiai nėra nuperkami už pinigus, o „mokant“ savimi, „grynu“ savo laiku, kokybišku dėmesiu ir asmeninėmis pastangomis. Vienintelis teisingas santykis su sutuoktiniu – tarnystė, absoliutus pasiaukojimas jam, viso savęs dovanojimas (kurio reikia mokytis). Pradžioj sunku net girdėti šiuos žodžius, ir juo labiau – vykdyti, bet neegzistuoja joks kitas receptas šeimos laimei. Manantys kitaip gali 10-20 metų apkeliauti visą pasaulį, perskaityti šimtus knygų arba brangiai eksperimentuoti, kol prieis prie to pačio amžino recepto. Tik tie, kas rimtai gilinasi į moralinius-dvasinius dėsnius, bendravimo subtilybes, naudoja kuo daugiau švelnumo ir diplomatijos, gerumo reveransų ir žaismingo etiketo – pasiekia laimę ir malonumą šeimoje. Yra sričių, kuriose sutuoktinį galėtų pavaduoti kiti žmonės, jiems deleguojant kai kurias sutuoktinio funkcijas, tačiau yra sričių, kuriose sutuoktinis nepakeičiamas. Būtent čia reikia koncentruoti pagrindinį dėmesį. Šeimoje yra svarbiausi ir antraeiliai dalykai. Jų neskiriant, šeima kenčia arba net žlunga.
 

– Ar apskritai darnūs santykiai įmanomi? Galbūt to neleidžia vyro ir moters prigimtis?

Vyro ir moters prigimtis išties yra labai skairtinga ir net diametraliai priešinga. Žinant tokį didžiulį skirtingumą kartais kyla klausimas: kaip ji išvis susikalba?  Tačiau būtent šis priešingumas sukuria ir didžiausią, net neįveikiamą tarpusavio trauką, didžiausią kreatyvinę kūrybinę jėgą, kurios dėka nuolat atsiranda nauji žmonės. Jei tokio skirtingumo ir tokios stiprios traukos nebūtų – žmonija išnyktų. Šiame skirtingume slypi labai gili gamtos išmintis. 
 
Kartu šis skirtingumas duoda didžiausią malonumo pojūtį. Ir tai malonumas ne tik suartėjime, bet didžiuliame spektre nuo dvasinių iki materialių dalykų.
 
Iš kitos pusės toks malonumas turi savo kainą: norėdami visą gyvenimą gauti malonumą šeimoje vyras ir moteris turi išmokti bendrauti su tokia priešingybe, turi suprasti jos giliuosius poreikius ir kitonišką kalbą. Ir būtent čia yra pagrindinis iššūkis ir pamokos kurias reikia mokintis poroms.
 
– Iš tiesų, žmona ir vyras vienas kitam turi būti besąlygiškais tarnais. Tai sena išmintis, kurią tikrai sunku pritaikyti, bet kito kelio nėra. Viena mano konsultuojama moteris pasakė, kad receptai, kuriuos siūlau, ilgainiui tampa aiškūs ir akivaizdūs. Bandant praktiškai juos taikyti, aiškėja, kad tai reikalauja labai didelės kantrybės. Tačiau jie veikia!!! Jie keičia poros santykius į gerą pusę visiškai ir negrįžtamai. Galų gale aiškėja, kad kitoks kelias apskritai neegzistuoja. Ne viena moteris pasakė, kad po mano seminarų požiūrį į vyrą, save ir šeimą pakeitė 180 laipsnių. Darnūs santykiai įmanomi, bet tik naudojant seną, gerą, stiprų amžių išbandytą gerosios praktikos receptą, tūkstantmetinį know how. Tai vienintelis gydymas. Dabartinis šeimos santykių „receptas”, kurį paskutinius dešimtmečius naudoja Lietuva, neveikia ir neveiks. Imkitės iš esmės kitokio recepto. Pasaulyje yra ištisos tautos ir civilizacijos, pasižyminčios stipriomis darniomis šeimomis, turinčiomis daug vaikų. Kai kuriose iš jų yra net 4 kartus daugiau vaikų nei mūsų kultūroje. O vaikų skaičius yra objektyvus ir akivaizdus šeimos stiprumą, produktyvumą ir santykių meilumą įrodantis vaisius. Vakarų civilizacija, taip pat ir Lietuva, nepaiso šeimos „eismo” taisyklių, todėl turi rimtų šeimos problemų iki demografinio išnykimo grėsmės. Dėl prigimties. Kaip minėjau, vyro ir moters prigimtis yra priešprieša. Paisant priešpriešumo taisykles, vyro ir moters skirtingumas papildo ir didina malonumą šeimoje, o ne veda į kaktomušą. Šeimos priešpriešumą Gamta skiria ne kaktomušai, bet susijungimui.
 

– Paradoksas – kuo pasaulis labiau modernėja, kuo lengviau rasti patarimų apie sėkmę, gyvenimo principus, vyrų ir moterų santykius, tuo sunkiau mums tampa gyventi kartu…

 
– Atrodo, kad patarimų daugėja. XX amžiuje į viešumą iškilo labai seni išminties šaltiniai apie kuriuos anksčiau buvo galima tik svajoti. Jie atskleidžia ir šeimos santykių paslaptis. Tačiau juos atpažinti ir panaudoti – tai jau atskira profesija. Tam reikia specialių gebėjimų. Tai lyg nauja archeologija šiuolaikinio interneto viduje – naują informaciją lyg smėliu užneša dar naujesnė. Iš esmės taip ir teisingi kokybiški patarimai skęsta atskiestos vidutiniškos kokybės informacijos lavinoje. Šeimoje veikia daug įdomių ir sudėtingų reiškinių.
Vyras ir moteris yra dvi poliariškai priešingos, visą gamtą atstovaujančios jėgos – tai yra esminis ir sunkiausiai suvokiamas paradoksas.
Iš jo kyla daug kitų paradoksų, iššūkių ir fenomenų:
• pareigų ir teisių painiojimas-apvertimas;
• aukojimasis ten, kur mūsų auka niekam nėra reikalinga;
• dvasinių ir materialių dalykų apvertimas;
• prioritetų nepaisymas;
• dovanų dovanojimo efektas;
• bandymai brangius daiktus (malonumus) pirkti pigia moneta;
• skirtinga vertinimo (taškų) sistema;
• šeimoje teisių nėra – tik pareigos;
• augant komandai didėja aistra ir malonumas, bet ir taisyklės tampa sudėtingesnės;
• dvasinių ir žemiškų malonumų apvertimas;
• ir t.t.
Reiktų sustoti ir pabrėžti, kad vien tik racionalios žinios dar labiau skatina savanaudiškumą. Būtina tranformacija, perėjimas į išmintį. Išmintis yra racionalumo opozicija ir aukštesnis sąmoningumo lygmuo. Išmintis didelius informacijos ir patarimų kiekius suprastina lyg trupmeną patardama: rūpestingumas ir atlaidumas išsprendžia visus santykių paradoksus. Skaitykite garsųjį šv. Pauliaus himną meilei iš Naujojo Testamento 1Kor 12,19 – 13,3!
 

– Ką manote apie skyrybas? Mūsų seneliai sakydavo, kad nors ir nemyli, bet reikia išsaugoti šeimą…

 
– Daug kartų kalbėjau apie tai. Tai nuo seniausių laikų žinoma – žmonės painioja skirtingas sąvokos meilė reikšmes. Reiktų šią sąvoką versti į aiškesnes: • egoistinė aistra (t.y. meilė sau) ir • altruistinis rūpestingumas (realus kito žmogaus besąlygiškas mylėjimas). Tai du iš esmės priešingi veiksmai. Gamta vyro ir moters santykių užkūrimui naudoja savanaudišką aistrą, meilę sau. Negaudami tiesioginio malonumo žmonės nė piršto nepajudintų. Tačiau naujai susikūrusios poros situacija pradeda reikalauti mokytis lygiai taip pat aistringai bei realiai rūpintis ir sutuoktinio malonumu – rūpintis kitu kaip savimi. Kaip jau minėjau čia prasideda įdomiausi paradoksai. Norint laimingos šeimos, reikia kurti šeimą rūpestingumu ir ant šio pagrindo auginti bei nuolat pakurstyti aistrą. Malonumui gobšūs žmonės santykius pradeda ir baigia aistros audromis. Jos užgesta per kelis metus, nes nebuvo realaus rūpestingumo, kaip pačio svarbiausio dviejų žmogiškų būtybių bendravimo elemento. Tikra meilė – tai besąlygiškas rūpinimasis kitu. Vaizdžiai kalbant, kuriant šeimą, reikia pradėti žingsnį nuo kitos kojos – iškart nuo pažinties pradžios galvoti ir kalbėti apie tai, ką aš noriu duoti savo gyvenimo palydovui, o ne ką noriu gauti. Ėmimo funkcija žmoguje ir taip labai stipriai (hyper) išvystyta. Lygiagrečiai turi būti sukurta davimo funkcija, nes tik jos dėka prasideda pilna malonumo apykaita ir apyvarta šeimoje. Seneliai sakydavo kad „nemyli” ir turėjo omeny aistrą. Aistra nusilpsta, kai šeimoje vietoj rūpestingumo vartojamas skaudinantis psichologinis spaudimas. Aistrą užgesinti pakanka labai nedidelių klaidų – visai nedidelio, neįsisąmoninto siurbėliškumo arba vampyrizmo, mažiausio įskaudinimo. Tik patirtį ir išmintį turintys laipsniškai išmoksta nebekreipti dėmesio į skaudinimus ir reaguoti bekraščiu atlaidumu. Efektas – neįtikėtinas!!! Skyrybos galimos ir būtinos labai retais, išimtinais, kraštutiniais atvejais. Didžiosios daugumos skyrybų galima išvengti, su sąlyga, jei nuo pat pradžių laikomasi realių šeimos kūrimo ir bendravimo dėsnių ir taisyklių. Aistrą praradusią šeimą galima išsaugoti dviem būdais – tiesiog pasyviai kenčiant, arba išmintingai koreguojant bendrą atmosferą savo teisingomis reakcijomis, kurios atsiranda tik išsisprendus savo vidinius konfliktus, susitvarkius su savimi.

– Kokias patartumėte atlikti pamokas prieš vestuves?

Pirma taisyklė. Kurti šiuolaikinę vakarietišką šeimą idealiu atveju moterims reikia 22-23 metų, vyrams 24–25, t.y maždaug 7 metais anksčiau nei kuriama dabar . Ties šiais skaičiais sutampa medikų nuomonė, pažinčių statistikos ir patrauklumo statistikos. Kitaip sakant – grįžtant atgal prie normalaus šeimos modelio – tokio, kuris buvo dar prieš kelis dešimtmečius. Šiuolaikiniai žmonės kuria šeimas ir gimdo vaikus vis vėliau. Septyni metai vėlavimo yra ištisas organizmo ciklas – tai labai rimta! Iš tikrųjų reikia eiti koja į koją su gamta ir tuoktis pačiame biologiniame žydėjime. Prabunda lytinis instinktas, žmogus įgija pilnametystę ir iškart gali kurti šeimą, t.y. iš tėvų apsaugos iškart sklandžiai pereiti į sutuoktinio apsaugą. Antraip per 7 vienišus delsimo metus praleidžiamas žydėjimas, pridaroma nereikalingų seksualinių eksperimentų, tuščiai iššvaistoma gyvybinė jėga, o vietoj realaus pilnaverčio asmenybės augimo poroje auginant vaikus, ištobulinamas tik vienas smegenų pusrutulis. Tai vienišam jaunimui sudaro tobulėjimo iliuziją. Vėluojant kurti šeimą, žmonių charakteriai ir įpročiai stabarėja, kietėja, aštrėja. Be to, fiziškai organizmas darosi mažiau lankstus. Vien šis 7 metų vėlavimas yra didžiulis skyrybų sukėlėjas ir idealaus laiko momento praradimas.
Antra taisyklė. Prieš kuriant šeimą, reikalingos bazinės, elementarios žinios apie vyrų ir moterų santykius. Būtina persiskaityti bent kelias geriausias pasaulyje knygas ir suprasti, kokie iš esmės skirtingi yra vyrai ir moterys.
Trečia taisyklė. Išsistudijuoti pažinčių temą. Renkantis porą jau nebepakanka nei ankstesnių lokalių nacionalinių paprotinių metodų (nes dabar jau maišosi skirtingos tautos ir pasaulėžiūros), ne instinktų automatizmo arba jausmo. Būtinas profesionalus žinojimas, panašiai kaip Kelių Eismo Taisyklėse, t.y. tikslūs kriterijai, kaip atsirinkti tinkamą žmogų iš didžiulės realių kandidatų ir trukdančių pagundų mišrainės. Kitaip sakant, reikia laikytis realių pažinčių taisyklių. „Savaime aišku” čia neveiks. Taip pat svarbu nepadaryti tipinės „emocinių pirkimų” klaidos, kai žmonės įsikarščiavę perka prekę tikėdamiesi, kad ši išspręs visas jų problemas, o grįžę namo ir „ataušę“ nuo jausmų, atranda siurprizą, kad tai visiškai ne ta prekė. Iš tiesų, su pretendentu būtina išsiaiškinti visą eilę esminių klausimų, kurie vis vien iškils iškart po vestuvių. Tyrimai rodo, kad kuo sutuoktiniai panašesni (pasaulėžiūra, socialiniu sluoksniu, profesija, gyvenimo būdu, charakteriu) – tuo laimingiau ir ilgiau gyvena. To ir reikia ieškoti.
Ketvirta taisyklė. Jei šie punktai pilnavertiškai ir teisingai įvykdyti bei šeima sėkmingai sukurta, tuomet būtinas naujas žinių lygis – kaip praktiškai spręsti kasdienines tipines santykių situacijas (analogiškai kaip KET), palaikyti taiką namuose, santykius su sutuoktiniu, vaikais, artimaisiais, giminėmis ir t.t.
Penkta taisyklė. Taip pat atskirai reiktų rimtesnių nei vidutiniškų žinių apie intymumą. Šešta taisyklė. Taip pat domėtis bazinėmis, amžinomis, universaliomis žiniomis apie vaikų auginimą ir auklėjimą.
Apibendrinant, reikia dėmesingai laikytis visų šeimos „eismo” taisyklių. Aišku, geriau visa tai žinoti iš anksto, prieš santuoką. Dažniausiai puolama domėtis, kai problema jau yra. Tačiau kadangi sena žinių perdavimo tradicija nutrūko, tai nauja karta turi vėl prisivyti, įdėdama daugiau pastangų, o vėliau vaikams ir anūkams perduodant atnaujintas, išgrynintas žinias tokių didelių pastangų jau nebereikės. Pagavus minties giją, jas įsisavinti nesunku, nes šios žinios yra labai įdomios.
 

– Ką patartumėte daryti, kai šeimoje ima kauptis konfliktinė atmosfera? Kaip pastebėti įtampą laiku ir užbėgti rimtam konfliktui už akių?

 
– Konfliktai kaupiasi kai viena pusė užsispyrusi daro kokią nors rimtą klaidą, t.y. nevykdo kažkokios esminės sutuoktinio pareigos. Tiesioginis tokios situacijos „gaisro gesinimas“ yra begalinio atlaidumo taisyklė iš vienos pusės arba atsiprašymo taisyklė – iš kitos – priklausomai kurioje konflikto stovykloje esate. Ištirpdžius emocinę įtampą ir pasiekus taikos būseną reiktų nedelsiant išsiaiškinti kokia pareiga nėra vykdoma arba kokioje srityje reikia pasiekti kompromiso. Ir tai vykdyti praktiškai. Paminėsiu dar keletą prevencijų. Visada pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Daryti rimtą savo elgesio, savo šeimyninių pareigų vykdymo auditą ir gerinti savo charakterį, tobulinti savo asmenybę be paliovos. Pažinti bendravimo su antrąja puse paslaptis. Turėti savo antrosios pusės svajonių, norų sąrašus, sekti šeimos būklės pulsą! Ir stengtis dar labiau tarnauti. Domėtis, klausti, kuo dar galiu padidinti mūsų bendrą laimę. Konfliktai kaupiasi tada, kai antroji pusė negauna ko nors svarbaus. Kalbėtis su patikimais patarėjais, kurie įvertintų elgesį iš šalies. Apskritai kreiptis į specialistus ir daug tartis. Bet tartis ne su giminėmis ar pažįstamais, jokiu būdu!!! Tai vadinama šeimos vidinių paslapčių dehermetizavimu – nutekėjusi informacija per apkalbas garantuoja dideles santykių komplikacijas. Egzistuoja tam tikri sąrašai, dešimtys punktų, kuriuos vyras ir moteris turėtų tarpusavyje nuosekliai aptarti, suderinti. Tuo tarpu sutuoktiniai dažniausiai galvoja, kad tai savaime aiškūs dalykai. Tai didelė klaida. Jų tarpe yra dalykų, dėl kurių labai lengva susitari. Yra smulkių trūkumų ir be reikalo reikšminamų dalykų, kuriuos tiesiog būtina dėti į stalčių, t.y. nekreipti dėmesio, nes ir mes patys turim panašių. Tačiau rimtus interesų nesuėjimus būtina spręsti kompromisais.
Egzistuoja specializuoti testai, kurie padeda gana tiksliai nustatyti šeimos santykių būklę, tendencijas ir prognozę, t.y. numatyti bręstantį konfliktą.
Rekomenduojame vyrams:
29249420_10155148579276021_5585606152973713953_n

 

Trys, keturi, penki: kiek ryšių tarp vyro ir moters?

Nugirdau modernia šiuolaikine europine vakarietiška pasaulėžiūra pagrįstą nuomonę apie santykius šeimoje. Ir ji stebėtinai gera, išskyrus keletą momentų arba niuansų.

Nuomonė buvo, kad meilės ryšį tarp vyro ir moters sudaro keturi lygiai: fizinis, jausminis, psichologinis ir pasaulėžiūrinis. Bet kodėl būtent keturi, o ne du, trys, penki, šeši ir t.t.?

Jeigu pasilikti arti keturių, tai visai geras įvardinimas, tik lyginį skaičių vertėtų paversti į nelyginį: arba keturis sumažinti (suvesti, redukuoti) į tris: fizinį, jausminį ir pasaulėžiūrinį.

Arba praplėsti į penkis, bet dalinai pervardinant:  psichologinis ir pasaulėžiūrinis galėtų pavirsti į loginį, intuicinį ir aksiologinį (tikslų). Galimi ir dar daugybė kitų pervardinimų.

Tačiau paprastoji esmė ta, kad žmogus (kaip sistema, kaip organizmas) sudarytas iš 3 esminių funkcinių dalių (galva, krūtinė ir pilvas) ir šias dalis dar galima skaidyti į daugiau sub-funkcijų. Tokį skaidymą pripažįsta ir Vakarų ir Rytų mokslinės sistemos. Toks skaidymas ryškiai matosi ant kai kurių gyvų būtybių, pvz.  bičių kūno.

Kas vyksta bendraujant vyrui ir moteriai? 

Pirmiausia jie pamato vienas kitą akimis bei išgirsta ausimis, tarp jų užsimezga pokalbis. Jeigu jie visiškai nesusikalbėtų – greičiausiai tarp jų išvis jokių santykių nebūtų, t.y. jeigu jie visiškai nesupranta vienas kito kalbos ir nėra galimybės kalbą išmokti, tai poravimasis neįmanomas. Pamatyti vienas kitą akimis bei išgirsti ausimis įmanoma ir per tūkstančius kilometrų kalbantis internetu ir matant vienas kito atvaizdus. Tai ryšys tarp galvų. Beje, jis pats sudėtingiausias ir jį dar galima skaidyti į 3 aspektus.

Antra – tarp jų atsiranda jausminis ryšys, suaktyvėja plaučiai, pradeda stipriau plakti širdys, prasideda jausmai,  susijaudinimas, išdygsta “sparnai”, pakyla energija, padidėja entuziazmas ir noras gyventi. Būna, kad žmonės įsimyli vienas kitą per atstumą vien iš fotografijų ir balso net gyvai nesusitikę.

Trečia  – jie susijungia biologiškai, susijungia jų juosmenys. Šis ryšys juos stipriai “suklijuoja” ir jei viskas tęsiasi sklandžiai – atsiranda mažos vyro ir žmonos kopijos, t.y. vaikai.

Paprastumo dėlei sustosiu tik ties šiais 3 klasikiniais ryšiais. Keturi, penki yra daugiau ryšių yra per daug painu ir netinkama daugumai žmonių, o tik specialistams arba retoms išskirtinėms asmenybėms žinotina arba įdomu.

Kuo šių ryšių daugiau ir kuo jie stipresni – tuo poros santykiai geresni, jie ilgiau gyvena kartu ir turi daugiau kopijų ir atvirkščiai. 

Kur čia įdomioji dalis arba kokias išvadas arba laimės formules galima iš viso to gauti?

Jeigu ryšys tik tarp galvų – tai bendraminčiai gyvenantys panašia pasaulėžiūra. 

Jei ryšys tik tarp širdžių – tai draugai ir tarp jų gali nesutapti pasaulėžiūros arba jie gali gyventi toli vienas nuo kito.

Jeigu ryšys tik biologinis – tai prostituciniai arba trumpalaikiai santykiai.

Pažiūrėkim sudėtingesnes kombinacijas.

Jeigu ryšys tik tarp galvų ir krūtinių – tai greičiausiai giminiškas arba brolio ir sesers ryšys.

Jeigu ryšys tik tarp krūtinių ir pilvų – tai įsimylėjimas arba audringas romanas.

Kas tada, jei ryšys tik tarp galvų ir pilvų? Tai komunikacijos krizėje esanti pora, kuri pragyveno kartu kurį laiką, tarp jų jau buvo visi trys ryšiai, tačiau išblėso jausmai, nusilpo širdžių arba emocinis ryšys. Jie toliau gyvena kartu, nes racionalus loginis paskaičiavimas sako, kad taip patogiausia, o taip pat tarp jų yra materialus ryšys (buitis, ūkis), vaikai arba net bendras guolis ir  intymus ryšys, tačiau trūksta jausmų. Deja taip gyvena gana daug porų.

Tipiškai tokioje situacijoje vyksta chroniškas nesusišnekėjimas arba komunikacinė krizė, nes viena arba abi pusės bijo sugriauti status quo ir arba nenori priimti visos informacijos iš kitos pusės arba nesugeba arba ją iškraipo per savo suvokimo/motyvacinę prizmę. Tokią krizę įmanoma įveikti, jeigu viena ar kita pusė patobulina (upgrad’ina) savo mąstymą, supratimą, intuiciją, žinias, požiūrį, tikslus, motyvus ir to rezultate pakeičia faktinį praktinį elgesį bei komunikaciją. Kitaip sakant – įdeda dideles pastangas ne tik kiekybine prasme, bet ir kokybine.

Tai atskira didelė tema, kurią pratęsime vėliau.

Na o jei yra visi trys ryšiai ir jie stiprūs? Taip, tai teisinga pora. Toliau tik klausimas šių ryšių stiprume. Kuo jis stipresnis – tuo pora laimingesnė.

O nuo ko stiprumas priklauso?

Kaip Jūs manote?

23+1 mokymų gyvenimo prasmės tema rinkinys. IKI SAUSIO 1 d. 80 proc. pigiau! >>http://bit.ly/2YFLqlp

Vebinaras DEPRESIJOS sprendimų tema gruodžio 21 d. 11 val. http://bit.ly/2Yu9gAs

Video įrašus galėsite stebėti neribotai/parsisiųsti į savo laikmeną.

Asmeninėms konsultacijoms rašykite info@girdzijauskas.com arba PM į Facebook.

Keisk požiūrį ir negatyvūs jausmai išnyks

Kai žmogus susižeidžia fiziškai – jam skauda. Kodėl? Todėl, kad kūnas (nervų galūnės) siunčia aiškų signalą – daugiau nedaryk taip, negadink kūno, saugok jį, būk atsargus, nežioplinėk, būk dėmesingas, žiūrėk kur eini ir t.t.
Ar skausmas yra gyvenimo dalis? Taip. Ar jo reikia? NE! Ar skausmo reikia tyčia siekti? NEE! Ar reikia tyčia gadinti kūną? NEE! Skausmas skirtas tam, kad žmogus KUO MAŽIAU žioplinėtų, būtų kuo dėmesingesnis, kuo greičiau susikauptų, būtų dėmesingas, grįžtų į realybę.
Ar tam, kad suprasti ugnies pavojingumą reikia kasdien daug kartų įkišti pirštus į ugnį? Ne!
Ar skausmas yra tobulėjimo priemonė? Pati blogiausia, lėčiausia ir brangiausia! Ar reikia susilaužyti kaulus, kad suprasti kaip važiuoti dviračiu? Nee!
Bet vietoj to žinojimas yra geriausia, greičiausia ir pigiausia tobulėjimo priemonė.
Su emocijomis yra tas pat, tik tai daug gilesnis ir ilgiau trunkantis dalykas. Jeigu susidėjai su neteisingu žmogumi ir jis tave skaudžiai įžeidė ar pažemino ir po to metus laiko negali atsigauti? Arba pats įžeidei ir po to sąžinė gražia – ar toks emocinis skausmas yra tobulėjimo priemonė? Ne! Tai ne tobulėjimas, o žinių trūkumas!
Fizinis ir emocinis skausmas (negatyvios emocijos) rodo ribas, kurių nereikia perženginėti. Prie jų artėti nereikia. Reikia laikytis centro. Kitaip sakant – valdyti mintis, dėmesį, susikaupti taip kad vairuotum save keliu, o ne nukrypinėtum į kairę ar dešinę kelio šalikeles, nes ten atsitrenksi ir kelionė baigsis.
Ar šalikelės griovys yra gyvenime dalis? Taip! Ar reikia į jį važiuoti? NEE!
Emocijų valdymas – tai savo gyvybinės jėgos kontroliavimas minčių (dėmesio) pagalba taip, kad jos kuo mažiau iššvaistytum tuščiai ir kuo ilgiau ir laimingiau gyventum, t.y. kad kuo toliau nuvažiuotum keliu iki savo tikslų, o ne kritinėtum į pakelės griovius. Negatyvių jausmų, negatyvių emocijų griovius. Jie yra tam, kad žinotum ribas, bet laikykis nuo jų per sveiką atstumą.
Ar pakelės grioviai išmokins pasiekti tikslą? Ne! Nes tai pats blogiausias pasyviausias būdas! Jei eisi tik palei griovius – tai pasiklysi, nes kelių yra labai daug, o žmogaus tikslas būna konkretus.
Skausmas pats savaime nemokina būti laimingu ir nedaro žmogaus laimingu. Atvirkščiai – skausmas yra nelaimė. Skausmo ir taip daug žmonių gyvenimuose, tačiau skausme nėra atsakymo kokia gyvenimo prasmė ir tikslas. Skausmas rodo, kad žmogus daro kažką ne taip, kažką pažeidžia. Žinios pasako ko nereikia pažeidinėti arba kokių taisyklių/ribų laikytis, kad pasiekti tikslą.
Šiuolaikiniai autoriai dažniausiai nesuvokia pačios jausmų / emocijų esmės ir remiasi tik siaurais eksperimentais, prielaidomis ir maža, trumpo laikotarpio informacijos apimtimi.
Nuo seniausių laikų aprašyta, kad jausmai / emocijos yra tarpinė grandis tarp kūno ir sąmonės, NESAVARANKIŠKA sistema, priklausoma nuo to kas vyksta su mintimis arba kūnu.
Jausmai nėra savitikslė vertybė. Jeigu žmogus džiūgauja gavęs daiktą, reiškia po to verks jam sulūžus arba dingus.
Todėl jausmai “banguoja” ir būtent tai yra visų žmonių pagrindinė psichologinė problema. Tos bangos temdo sąmonę arba “klampina” kūną psichosomatiškai – blogų jausmų apimtas žmogus nuliūsta, pradeda per lėtai kvėpuoti, sutrinka kraujotaka, apima tingulys, mieguistumas, pasyvumas, prasideda suspaudimas (depresija), puvimo procesas virškinimo trakte ir taip užsisuka užburtas ratas ir kurio žmogus nežino išeities.
Tačiau fizinis įvykis arba vidinis minčių impulsas gali žmogui duoti naują jausmų bangą! Ir tada žmogus netyčia išsigelbsti iš depresijos.
Tačiau nesupranta pamokos, kad jausmus galima valdyti! Nes jie – nesavarankiški ir ant jų neparašyta – valdyk mane tokiu ir tokiu metodu.
Geriausias būdas valdyti jausmus yra mintimis-žiniomis, o ne mechaniniu būdu. Pakeitei požiūrį – ir jausmai apsivertė per sekundę. Ėjai gatve tamsoje vienas ir pamatei žmogystas – tapo baisu. Priėjo jos prie tavęs – pamatei, kad tai tavo namiškiai – baimė išgaravo per sekundę.
Daugiausiai liūdesio, suspaudimo ir depresijos žmogui suteikia susikoncentravimas į savo kūną. Paprastas, tiesmukas žmogiškas savanaudiškumas. Ir ypač kai jis tampa chronišku gyvenimo centru, kai jis perauga į liguistą savanaudiškumą vadinamą egoizmu.
Pakeisk požiūrį ir depresija išnyks.

Jausmus geriausiai valdo mintys. Jie labiausiai priklausomi nuo požiūrio. Motina žino, kad gims nauja gyvybė, todėl pekelia stiprų skausmą. Vyras dirba pavojingą darbą todėl, kad jo gale gaus atlygį ir maistą šeimai. Jei nebūtų mintyse prasminio aiškumo – pats fizinis skausmas sakytų tik viena – kuo greičiau nustok gimdyti arba mesk darbą šią sekundę.

Patys negatyvūs jausmai neaprašo prasmės ir nenusako tikslo dėl ko jie. Jie tik siunčia buką signalą, kad kuo greičiau reikia kažką keisti, kad negatyvių jausmų nebūtų. O ką daryti gali žinoti tik mintys.





Depresijos sprendimas 20191207

Viskas bus gerai! Depresijos sprendimas, patobulinta versija 20191207
Autoritetingas anglakalbis šaltiniai WebMed atkartoja tai, ką jau minėjau ankstesniame straipsnyje, tačiau pateikia painoką recepto sudėtį ir eiliškumą. Tačiau panaudokim progą ir dar labiau išgryninkim, supaprastinkim, padarykim dar aiškesnį mūsų receptą.

Juk žmogus sudarytas iš kelių esminių sisteminių dalių ir jas gerai įsimąsčius bei stebėjus praktikoje aiškėja kaip depresija atsiranda ir išnyksta.

Taigi…. reikia atstatyti ir palaikyti gyvybę arba judėjimą 3 srityse. Ir viskas bus gerai.

Pirma ko reikia depresuojančiam žmogui – įkvėpimas arba atsidusimas. Tai įvyksta kai žmogus nepaliaujamai ieško ir pamato, atranda, sužino arba sugalvoja stiprią naują mintį arba kitu būdu gauna vaizdinį impulsą, pvz pamato sukrečiantį įvykį, sužino istoriją, pažiūri stiprų filmą, žvaigždėtą dangų, gamtovaizdį arba netgi statišką paveikslą. T.y. gauna idėją (gr. eidos). Greek ἰδέα idea “form, pattern,” from the root of ἰδεῖν idein, “to see.” https://www.etymonline.com/search?q=idea

Tačiau stipriausiai žmogų paveikia konkretūs (pa)mokymai, kurie pataiko į labiausiai rūpimą temą arba konkretus atsakymas į aštriausią tuo metu gyvenimo klausimą. Kitaip sakant – tai įkvepiantys įspūdžiai ir stipresni nei anksčiau gauti.

Iš tikro už įspūdžių, vaizdų ir idėjų stovi šviesa, kaip tai, kas vienu ar kitu būdu maitina nervų sistemą. Čia nesiplėsiu, nes tai plati ir gili tema, bet būtent nuo stiprių įkvepiančių įspūdžių pradedama išeidinėti iš suspaudimo (depresijos). Tai maistas smegenims ir jo reikia kasdien, pastoviai, reguliariai. Tai suaktyvina kvėpavimą ir atgaivina emocinę būseną, išveda iš liūdesio, suteikia džiaugsmą.

Stipriausi vaizdiniai gaunami iš žmonių ir ypač – artimų žmonių.

Ką konkrečiai siūlo WebMd:

įsivesti reguliarumą (rutiną). Tai tas pat ką jau minėjau- atstatyti ir palaikyti gyvybę. Tačiau pabrėžiu, kad ne bet kokią rutiną, bet proporcingą trijų sričių rutiną.

WebMd siūlo nustatyti tikslus. Ok, tai gera mintis, tačiau žmonių kalba kalbant tai yra norų ir konkrečiai naujų bei stipresnių norų atradimas arba sukūrimas. Tai vyksta tik nuolatinio nepaliaujamo ieškojimo dėka. Kosminės vaizdinių medžioklės dėka – ieškokite visur – nuo mikropasaulio iki makropasaulio!

WebMd siūlo imtis atsakomybės! Tai dar vienas mano jau minėtas nervų sistemos skatinimo būdas. Tačiau svarbiausia – kad prasidėtų judėjimas, gyvybė galvoje (smegenyse), kiltų naujos mintys, nauji norai, nauji tikslai, naujos veiklos.

WebMd siūlo įveikti negatyvias mintis. Kaip pirštu į dangų, bet statistiniam netreniruotam žmogui tai visų sunkiausia! Apie tai jau daug kalbėjau mokymuose Vidinio Dialogo Valdymo tema. Nieko sunkesnio (paradoksas – ir lengvesnio! bet tik po to kai supratai kaip tai daroma) už minčių valdymą nėra. Ir minčių valdymas reiškia, kad reikia išmokti stebėti, atskirti negatyvias ir pozityvias mintis. Ir po to negatyvias stabdyti, o pozityvias skatinti, palaikyti. Tai vėl tas pats gyvybės nervų sistemoje atstatymas ir palaikymas.

WebMd siūlo daryti kažką naujo. Ooo, tai neurobinė klasika! Žmogaus smegenys degraduoja ir miršta jei kasdien ir reguliariai nedaro ar nesužino ko nors naujo ir įdomaus. Monotonija kenksminga smegenims. Nuo šio punkto pradėjau pirmos recepto dalies aprašymą.

WebMd siūlo daryti kažką džiuginančio. Tai vėl neurobinė klasika! Tai tiesioginė depresijos priešingybė ir galbūt vien šio dalyko užtektų depresijos įveikimui. Bet nepakanka. Žmonės ieško pramogų, nuotykių, bendravimo būtent tam, kad gautų džiuginančia linksminančias energijos kibirkštis, impulsus. Tačiau konkretų žmogų džiugina tam tikri dalykai. Jis kelis metus vaikščiojo į klubus, arba parodas, arba koncertus, arba VIP renginius, o šiandien tai jam jau nuobodu. Tai todėl, kad žmogaus sielos poreikiai arba alkis po truputį mažais žingsneliais auga ir kiekvieną kartą džiugina vis subtilesni ir įdomesni dalykai, apie kuriuos vakar net nepagalvojai. Ju neisi šimtą kartų į tą patį filmą ar parodą, kuriame jau buvai.

Pavyzdys: aš daug metų bendravau su muzika, pats grojau, dirbau su muzika radijuje ir buvau tuom persisotinęs. Prieš kelias dienas išgirdau viešbutyje Jjos chillout muziką ir dabar negaliu sustoti jos neklausęs. Pats muzikos žanras ir konkretus atlikėjas man atradimas. Paklausykite
https://youtu.be/8wh7TexLUFo
https://youtu.be/33TxEHDNo1k
Neurobine prasme tai reiškia, kad tai kas tau buvo matyta ir girdėta anksčiau ir atrodė neįdomu, staiga vieną dieną pribrendus poreikiui įgija skonį ir pradeda džiuginti. Gyvenimas aplink mus pilnas tokių užslėptų dalykų, kurių mes dar neatradome.

Tagi iki čia kabėjau apie pirmą dalyką ko reikia depresuojančiam žmogui arba depresijos sprendimui.

Antra ir trečia ko reikia depresijos sprendimui (kaip jau minėjau prieš kelias dienas), tai atstatyti ir palaikyti fizinį kūną maitinančių medžiagų cirkuliaciją ir fizinį judėjimą. WebMd rekomenduoja naudoti papildus, pakankamai išsimiegoti, sveikai maitintis ir mankštintis.

Dar kartą pabrėžiu – svarbus eiliškumas: pirmiausia įkvepiantys įspūdžiai, po to maistas ir po to – fizinis judėjimas. Galbūt šius punktus tam tikrais atvejais galima sukeisti vietomis, bet tai jau atskira kalba.

Taigi dar kartą pabrėžiu: norint išeiti iš depresijos arba į ją nepatekti reikia atstatyti arba palaikyti 3 tipų judėjimą, cirkuliaciją arba gyvybingumą: galvos smegenyse turi atsigauti naujų ir vertingų minčių/įspūdžių srautas, virškinimo trakte ir kraujuje turi atsigauti kūną maitinančių medžiagų srautas ir pats fizinis žmogus turi pradėti fiziškai judėti erdvėje.

Bus daugiau.
—–
20 mano mokymų santykių tema IŠPARDAVIMAS http://bit.ly/35G6hqU
Vebinaras depresijos sprendimų tema gruodžio 18 d. 19 val. http://bit.ly/2Yu9gAs
Užduok rūpimą klausimą asmeninėje mano FB sienoje! http://bit.ly/2rvHRlf
Asmeninėms konsultacijoms rašykite info@girdzijauskas.com

Kaip įveikti širdies permušimus reaguojant į mylimo žmogaus išdavystę?

Į mylimo žmogaus išdavystę reaguoju širdies permušimais. Ar galima tai įveikti? Ačiū už atsakymą

  1. Jeigu rimtos problemos su sveikata pirmiausia – kreipkitės į gydytoją, o taip pat gerai išsimiegokite, nes tai labiausiai ramina ir nervus ir širdį. Medicinoje pagrindinė gydymo priemonė yra gulimas poilsis, lovos rėžimas.
  2. Apskritai imant širdis (ir visa kraujotaka) ypač jautriai ir tiesiogiai reaguoja į nervų sistemos įtampas ir perkrovas, todėl reikia nuraminti nervus ir širdis nurims.
    Lygiagreičiai nepakenks natūralūs vaistai širdžiai raminti.
  3. Išmokite nuolat stebėti, sekti savo širdį ir jeigi tik joje prasideda nemalonūs jausmai, nedideli skausmai ar įtampos – stabdykite savo veiklą, spauskite “stabdžius”. Nemalonūs jausmai širdyje perspėja, kad žmogus nori ir siekia kažko per daug, kraunasi ant savęs kokias tai per dideles naštas, siekia to, ko jam realiai nereikia. Greičiausiai tai būna iš išorės primesti norai, svetima valia, ne savo norų vykdymas, pasidavimas svetimai įtakai, reklamai, socialiniam spaudimui. Tai darymas kažko ko žmogus nekenčia ir organizmas signalizuoja, kad einama per pavojingą ribą.
  4. Vidinis dialogas – tai ko gero
  5. Vyras

Kaip įveikti skyrybas, darbo netekimą ir emigraciją vienu metu?

KLAUSIMAS: O kaip įveikti skyrybas, darbo netekimą ir emigraciją vienu metu?

ATSAKYMAS: Pradėti reikia ne nuo šių klausimų, o nuo vieno žingsnio atgal. Pirmiausia ieškokite pakankamai stipraus gyvenimo mokytojo (arba net kelių gyvenimo mokytojų) ir remkitės į juos ir jų patarimus. Susitvarkykite su savimi, savo mintimis, jausmais ir kūnu. Po to gradualiai spręskite vieną po kito visus kitus klausimus.

Medis susideda iš šaknies, kamieno, šakų ir šakelių. Neseniai buvo atrasta, kad medžiai slapta tarpusavyje bendrauja, komunikuoja, šnekasi
dideliais atstumais per šaknys. Ši sistema vadinasi Wood Wide Web.

Žmogus taip pat gyvena išorinį ir vidinį gyvenimą. Jo išorinis gyvenimas sutrinka tada, kai jis nedaro namų darbų vidiniame gyvenime.

Išorinis žmogaus gyvenimas yra jo santykiai su:

  1. vienu žmogumi – sutuoktiniu (šeima)
  2. su daugiau žmonių – bendradarbiais (darbas)
  3. su daug žmonių – tauta (emigracija iš tautos)
  4. su visa žmonija – sociumu, visa visuomene.

Vidinis jo gyvenimas yra santykis su savimi – norų, minčių, motyvų valdymas. Tokių dalykų ir savęs pažinimo mokina gyvenimo mokytojai.

Taigi jums reikia išmokti tvarkytis su savo mintimis (bei jausmais) ir po to skyrybų, darbo netekimą ir emigracijos klausimais spręsti vienas po kito lengvai. Ir nereikia visų šių klausimų spręsti urmu, vienu metu, o kiekvieną – atskirai.

Apie susitaikymą su sunkiu sutuoktinio charakteriu

Apie “susitaikymą” su sunkiu sutuoktinio charakteriu. Iš eilės žmonių girdėjau tipinį pasisakymą, kad gyvendami kartu santuokoje jie ilgainiui atrasdavo sutuoktinyje “objektyviai egzistuojančius trūkumus”. Tada sekdavo metus ar net dešimtmečius trunkantis kovojimo su tais trūkumais etapas, su permainingomis pergalėmis ir pralaimėjimais ir dar vėliau ateidavo atradimas/praregėjimas, kad geriausia yra susitaikyti su sutuoktinio trūkumais dėl vienų ar kitų priežasčių. Kiek suprantu, toks susitaikymas yra lyg savęs emocinis ar dvasnis užspaudimas, “rankų nuleidimas”, įsivaizdavimas, kad kapituliuoji prieš “force majeure” aplinkybes. Na kas seka toliau – jau kita tema, bet dabar sustoju tik ties tokia konkrečia “susitaikymo su sutuoktinio trūkumais” samprata.

1. Galbūt susitaikymo modelis “kaip jėgų nešvaistymas” yra ir geriau, nei kova su “vėjo malūnais”, jeigu tai tikrai beprasmiška ir neefektyvi kova, jos tikslai, strategija arba taktika.

2. Tačiau geriausia būtų ne tiesiog susitaikyti ir toliau pasyviai “plaukti” “nuleidus rankas”, o iš esmės suprasti kas vyksta santykiuose ir kaip iš tikro reikia elgtis teisingai.

3. Taip, būna žmogus kaip visuma arba tam tikros jo savybės, kurias galbūt neįmanoma pakeisti dėl objektyvių priežasčių, tačiau yra tam tikrų įpročių, savybių, požiūrių ir elgesių, kuriuos įmanoma pakeisti net senjoro mąstyme, jeigu ta savybė tikrai yra pati nepakenčiamiausia. Yra būdų su ja susitvarkyti. Tik to siekti reikti taikliais, nuosekliais, atkakliais, kantriais metodais. Jeigu siekiantysis (pirmasis sutuoktinis) nuleidžia rankas – reiškia, kad jam pačiam tai nėra prioritetinė problema, trūksta motyvacijos, per mažai grįžtamosios energijos grobio laimėto iš tokio brangaus mūšio.

4. Jeigu laikote save visagaliu Dievu, mokančiu save pasigimdyti iš naujo, tapti patraukliu 18mečiu jaunuoliu su aukšta pažinčių rinkos verte ir vėl dalyvauti pažinčių procese ir rinktis super sutuoktinį – tai tą ir darykite! Bet didžioji dauguma mūsų to negali. Jeigu turime būtent tokį sutuoktinį su jo “objektyviais trūkumais” reiškia, kad gyvenimo aplinkybės būtent taip sudėliojo ir yra kažkokia (arba tam tikra) abiejų sutuoktinių pliusų ir minusų visuminė optimali dermė, kuri abiem geriausiai tinkama. Na čia nekalbu apie chroniško psichologinio arba fizinio smurto atvejus, bet apie daugybę statistinių šeimų, kurios nelabai sutaria ir dažnai rutiniškai kovoja dėl vidutinio svarbumo trūkumų.

5. Ir svarbiausia – o dabar pažiūrėkite labai įdėmiai į save! Pasidarykite rimtą, objektyvų tyrimą savo pliusų ir minusų. Nefantazuokite, o realiai išsitirkite savo fizinę, emocinę ir dvasinę vertę kitų žmonių ir ypač – pažinčių rinkos požiūriu. Na jei jūs tikrai esate objektyvi tobulybė, tai atsiprašau, šis tekstas ne jums buvo skirtas. Bet dauguma iš mūsų atras, kad esame vidutinio tobulumo žmonės, verti būtent tokių sutuoktinių kuriuos turime.

6. Taigi atsigręžus į save, sužinojus ir supratus savo objektyvią vertę, reikia ne “susitaikyti” su sunkiu sutuoktinio charakteriu, bet suprasti, kad tėvai, Gamta, Motina Evoliucija arba Tėvas Diėvas mus sukūrė būtent tokius neatsitiktinai, arba, kad mes atsinešėme šias uždirbtas savo savybes iš anksčiau ir esame verti sutuoktinio, o sutuoktinis verta mūsų. Ir net jeigu trintis kyla dėl zodiakinių arba vertybinių nesutapimų – net ir šie atvejai yra išsprendžiami. Ne susitaikyti reikia, bet atsistoti į savo teisingą vietą ir suprasti, kad ir sutuoktinis yra savo vietoje.

7. Beje, greičiausiai dėl visų šių priežasčių senos gerosios šeimų kūrimo praktikos/formulės rekomenduoja geriau gyventi su sunkesnio charakterio sutuoktiniu, nei gyventi vienatvėje. O eigoje paaiškėja, kad ir aš pats esu sunkaus charakterio. Ir mes esame vienas kitam mokytojai ir mums kiekvienam reikia dirbti su SAVO trūkumų tvarkymu, o ne badyti pirštu į suotuoktinio trūkumus. Štai vien dėl šios santykių formulės turėtų Vakarų pasaulyje būti mažiau vienišių ir mažiau skyrybų.

Apie gyvenimo žaidimą „Šeima“

Kai kuriama pora-šeima esmė yra ne šiaip malonume, o malonumo kokybės ir stiprumo augime bei esminiame žaidimo taisyklių keitimesi. Kai krepšinį žaidžia vienas žmogus yra vienos taisyklės. Kai du ir daugiau – visiškai kitos. Vienam žmogui žaisti yra nuobodoka, o keliese – daug įdomiau. Kuo įdomesnis ir malonesnis žaidimas – tuo sudėtingesnės taisyklės. Komandinis žaidimas reikalauja išmokti ne tik taikliai mėtyti į krepšį, bet ir laiku bei vietoje padavinėti kamuolį kitam geriausiame jėgos momente esančiam komandos draugui. Būtina galvoti apie visus komandos narius vienu metu, ne vien apie save.

Gyvenimo nuostabumas tame, kad jis nesibaigia tik vaikyste ir paauglyste. Subrendęs savarankiškas žmogus iš gyvenimo pradeda gauti bekraštę malonumų įvairovę. Malonumai yra būtini žmogui ne tik jo kūno gyvybei palaikyti. Jei malonumų per daug, virš saiko, arba per mažai – kyla rūpesčių, bet tai jau atskiras klausimas. Gyvenimo nuostabumas tame, kad žmogus gali kilti vis į aukštesnius kokybinius lygius ir kartu gauti stipresnį brandesnį malonumą. Be to, su kiekvienu lygiu/aukštu ne tik didėja malonumo stiprumas, bet kartu keičiasi malonumą duodančių ir imančių santykiai, malonumą priimančių dalyvių skaičius bei kombinacija. Todėl kartu keičiasi ir žaidimo taisyklės. O lygmenys yra maždaug tokie: kūdikis, jaunuolis, pora/šeima, organizacija/komanda, tauta, žmonija. Visi šie malonumų lygiai ne naikina vienas kitą, bet sumuojasi gyvenimo eigoje ir net atsikartoja naujame lygyje. Pvz, tėvai turi vėl žaisti vaikiškus žaidimus – bet dabar jau su savo pagimdytais vaikais ir dėl vaikų; mokinti juos ABC – to ko patys mokėsi vaikystėje; tačiau visa tai tėvai daro jau visai kitam lygyje ir žaidimas virsta rimtu ir labai svarbiu reikalu. Suaugę žmonės dovanoja vieni kitiems brangius suvenyrinius žaislus arba blizgučius dažnai neturinčius jokio praktinio pritaikymo, tačiau džiaugiasi jais kaip mažiukai.

Pradžioj gyvenimo žmogus žaidžia su žaisliniais netikrais objektais smėlio dėžėje statydamas netikrą pilį, tačiau augdamas jis pradeda žaisti su dideliais, galingais, gyvais, tikrais žaislais. Pradžioje gyvenimo žmogumi rūpinasi kiti, nes jis pats savimi negali pasirūpinti. Malonumą jam dovanoja tėvai. Vaikas yra grynas 100% savanaudis imtuvas. Maži vaikai iš tėvų ima viską, ką tik gali. Jaunuolio etape žmogus turi išmokti pasirūpinti pats savimi. Vėliau, kurdamas šeimą jaunuolis pereina į dviejų žmonių mini-komandos lygmenį, kai malonumo teikėjai ir imtuvai yra du susiję žmonės. Šiam etape vyksta didžiulis kokybinis šuolis ir žaidimo taisyklės stipriai keičiasi. Ankstesnės vieno žmogaus-imtuvo taisyklės nebegalioja, tampa net pavojingomis šeimai, antikomandiškomis, nelegaliomis. Tai panašu į vienkrypčio kelio taisyklės taikymą dvikrypčiame kelyje. Suaugęs žmogus pats turi pradėti teikti, tiekti malonumą kitiems, o ne tik imti. Ėmimas – tik vienkryptis judėjimas. Jei susitinka 2 tokie jauni žmonės, kurie dar gyvena lyg neišsiritę, ankstesnėmis paaugliškomis savanaudžio taisyklėmis – padarę keletą metų bandymų tik IMTI malonumą ir neišmokę, nepradėję duoti – jie nusivilia kažkodėl neįvykusia cirkuliacija, neužsivedusiu šeimos “motoru” ir galvoja, kad išeitis tik skyrybos. O teisinga išeitis yra visiškai kita – reikia išmokti naujas tikras poros/šeimos dvikrypčio judėjimo žaidimo taisykles: DUOTI malonumą kitam nesitikint iškart gauti, arba pirmiausia duoti o tik vėliau – imti.
Ir taip rezultate dviese gaunant dar stipresnį malonumą. Reikia skaityti instrukciją. Variklis automatiškai neužsiveda. Reikia ne šiaip kažką daryti, bet taikyti tikslų raktą. Po skyrybų darant naujos šeimos kūrimo bandymus, bet neperpratus taisyklių, neišmokus instrukcijos patenkama į naujus nusivylimus. Čia svarbi plonybė: vyrai ir moterys yra vienas kitą papildantys pradai, todėl duoda ir ima vienas kitam skirtingose srityse skirtingais būdais ir tai yra viena iš įdomiausių ir ypatingų šio mokymosi dalių reikalaujančių didžiausio dėmesio ir suvokimo. Ir būtent tam skirtos žinios apie amžinus vaidmenis šeimoje. Šeimoje būtina išmokti pirmiausia TEIKTI malonumą, o tik po to imti panašiai kaip pikniko metu visi atsineša savo maistą, ir jį deda į krūvą. Savanaudiškai vaikiškai mastant pradžioj nesinori dėti, aukoti savo dalies, tačiau prisijungus, pradėjus bendrauti žmonės pradeda atvirai dalintis visais savo geriausiais resursais paaiškėja, kad viskas krūvoje kartu su bendravimu duoda daug kartų daugiau malonumo ir naudos nei valgymas dairantis ir pasislėpus nuo kitų. Be to viena svarbiausių auksinių šeimos taisyklių – TEIKITE TIK MALONUMĄ IR NĖ MAŽIAUSIO SKAUSMO. Tai dar vienas papildomas žingsnis žinojime.

Maža to, kad naujos taisyklės reikalauja išmokti duoti, bet jos dar reikalauja atsisakyti bandymų spaudyti jį kaip citriną, privertinėti kitą duoti sultis. Tai aksioma: atprasti daryti net mažiausią psichologinį spaudimą savo antrai pusei. Jauniems, dar nepatyrusiems kasdieninio gyvenimo su tiek stipriai ir intymiai artimu žmogumi, tai nėra iškart aišku. Be to, nelengva atsisakyti inertiškų infantilių arba paaugliškų įpročių, kuomet mums nuolat iš aukščiau davė tėvai, o mes tik ėmėme iš esmės nieko neduodami, arba kuomet gaudami psichologinį-socialinį spaudimą iš visuomenės mes buvome įpratę taip pat atsimušinėti spaudimu. Su artimu žmogumi toks elgesys yra nelegalus ir vedantis tiesiai į skyrybas. Šeima – tai daug kartų didesnis malonumas nei vienatvė, tačiau šeimos malonumas turi savo taisykles ir kainą – būtina aukoti ankstesnį mąstymą, infantilius savanaudiškumo ir spaudimo įpročius. Tai nelengva, bet būtina pamoka profesionaliems jauniems savanaudžiams. To įmanoma išmokti per kelis pirmus metus kol dar stipri aistra, prieš ištinkant trečiųjų-ketvirtųjų santuokos metų šeimos krizei. Šeima kartu organizuoja daug didesnius ir stipresnius malonumus nei gali sugalvoti ir sukurti vienas jaunas žmogus pats sau vienatvėje.

Rūpinimasis šeima kaip mini-komanda iš 2-10 asmenų (davimas savęs šeimai) yra rimtas energijos srauto greitintuvas ir gyvybingumo šuolis žmogaus smegenyse, kraujotakoje, apskritai gyvybės apykaitoje. Taip prasideda pilnavertis gyvenimas ir visas Kosmosas, visa Visata skirta būtent tam. Tačiau malonumas vien šeima nesibaigia. Šeimos gyvenimas didina žmogaus energija ir veda jį į tolesnes pakopas. Prie jo toliau prisideda visuomeninė, komandinė, darbinė, tautinė, valstybinė veikla, kurioje kuriami malonumai (naudos, prekės, paslaugos) tūkstančiams žmonių. Už to stovi dar ir žmonijos pakopa. Tai dar aukštesni laipsniai tiems kas subrendo iki to ir supranta. Gyvenimo eigoje žmogus bręsta laipsniais nuo imančio į duodantį. Be to, bręsta ir motyvas – DĖL KO tai vyksta. Jei motyvas neteisingas, nebrandus – net gavus ką nors – tai galų gale neteikia tikrojo ir didžiausio skonio. O teisingas motyvas duoda patį stipriausią skonį ir malonumą. Čia didelė išmintis. Motyvas duoda išbaigtumą. Puikus tam pavyzdys yra vyro ir moters suartėjimas. Pats suartėjimas yra grynas malonumas, be kurio negali gyventi žmonija. Tradiciškai yra laikoma, kad suartėjimas turi 3 tikslus/motyvus: malonumą, vaikų kūrimą ir pilną visapusišką vyro ir žmonos susijungimą. Jeigu vyras ir moteris suartėja vienai nakčiai tik dėl malonumo – tai yra prostitucjia (LKZ paleistuvystė). Ir net jei vyras ir žmona suartėja tik dėl malonumo – tai taip pat yra faktinė paleistuvystė ir tokia pora ilgai negyvens kartu. Tačiau jei vyras ir žmona suartėja ir dėl malonumo ir dėl pilno visapusiško susijungimo – jie jau gali gyventi kartu visą gyvenimą. Tačiau pora suartėja ir dėl vaikų kūrimo – ji patiria kartu ir patį didžiausią malonumą ir patį didžiausią įprasminimą. Jei pora gali turėti vaikų, tačiau jų atsiradimą stabdo dirbtinėmis cheminėmis arba mechaninėmis priemonėmis – jų laukia daugybinės psichologinės, sveikatos problemos, kurių niekaip neįmanoma išspręsti, be to jie negauna didžiausio malonumo, nes neteisingas pasąmoninis motyvas veikia kaip lašas deguto medaus statinėje.

Vaikų atsiradimo stabdymas leistinas tik kraštutiniu atveju, kai yra pavojus motinos gyvybei ir sveikatai. Einant į šeimyninį gyvenimą turi iš esmės keistis tikslas, motyvacija. Tikslas – “aš” turi keistis į tikslą “mes-šeima”. Be to, turi atsirasti tikslas daugėti, o ne likti tokiu kokiu buvai arba mažėti.

DĖL SKYRYBŲ

Mechaninis išskyrimas prieš tai neišsiskyrus su savo ankstesniu mąstymu nieko nekeičia. Sukūrus naują porą vėl kartosis ta pati savanaudiškumo programa. Sutuoktinis yra gamtos mums duodamas nuostabus aukščiausios klasės gyvas tikras stebuklingas gamtos žaislas, su kuriuo reikia žaisti patį didžiausią meilės ir gyvenimo žaidimą. Tačiau prie jo būtina teisingo elgesio-naudojimo instrukcija ir ją reikia vieną kartą pilnai išmokti. Jei po skyrybų neįsisąmoninamos ankstesnių klaidų pamokos – niekas nepasikeis. Be to, geriau gyventi su sąlyginai sunkesnio charakterio žmogumi, nei vienam. Teisė skyryboms yra tik kraštutiniu atveju – jei prieinama iki nepakeliamo vienas kito skaudinimo, psichologinio žudymo, jei santykiai sutrikę negrįžtamai. Daugumoje kitų atvejų šeimas galima išgelbėti, jei tik laiku būtų išmokstama amžina šeimos santykių instrukcija, jei kreipiamasi į teisingus stiprius specialistus, jei imamasi priemonių, jei pradedama nuo savęs.

Ši instrukcija niekada nesikeitė ir nesikeis, o tos visuomenės, kurios daro vingius nuo tiesaus kelio, eksperimentuoja su kitokiais šeimos modeliais, teigia, kad senovėje buvo primityvu, o dabar yra šiuolaikiška ir tobula – jų laukia tik iliuzijų praradimai ir nauji nusivylimai. Tūkstančius metų anksčiau buvusi žmonių ir jų santykių esmė išliko iki šiandien nė kiek nepasikeitusi.

Šeimoje ypač ryškiai veikia amžini dėsniai ir laimė pasiekiama tik juos išmokus ir taikant.

Daugiau Tomo vebinare KAM REIKALINGA SANTUOKA?
Užsakyti transliaciją/video įrašą http://bit.ly/2Ze4VR8

9 mokymų ciklai http://bit.ly/2IOkSsO

VASARINIS MOKYMŲ IŠPARDAVIMAS!!!

IKI birželio 24 d. imtinai su kodu VASARA super nuolaida! 17 seminarų įrašai 60 proc. pigiau! O visas 17 seminarų paketas (apie 58 val.) kainuos tik 130 eur vietoje 500 Eur!
Visus įrašus galėsite atsisiųsti į savo laikmeną!!! 
Pasinaudoti kodu VASARA galite čia >>http://bit.ly/2JY20Y5

9 mokymų ciklams su tuo pačiu kodu VASARA 50 proc. nuolaida. O perkant iškart visus 36 vebinarus – 60 proc! Plačiau>> http://bit.ly/2IOkSsO

Konsultacijos www.girdzijauskas.com


Ko tikrai reikia moteriai? (vyro pareiga)

Vyre, tai labai paprasta: mūsų didžiausias troškimas būti mylimoms. Apie tai parašyta čia.

Kaip ir vyrai, moterys nori, kad jomis žavėtųsi, gerbtų, bet giliausias troškimas – būti mylimoms. Moters prigimtyje užkoduotas noras įžvelgti pripažinimą savo vyro akyse. Mes galime atleisti daugybę prasižengimų, jeigu jaučiamės branginamos ir mylimos. Ir atvirkščiai, nėra nieko labiau triuškinančio, nei įtarti, kad praradai vyro palankumą.

Vyras gali galvoti: „ar aš jai sakiau vakar, kad myliu ją?“, “ar aš pasirūpinau ja kažkaip ypatingai per mūsų vestuvių metines?“ „ar egzistuoja kokia nors moters poreikių riba“?

Išmintingas vyras žino: tiek, kiek reikės.  Mažiausias neapsižiūrėjimas ar užsimiršimas šituose reikaluose gali sužeisti ir sukelti saugumo stoką. Viena mano draugė, turinti puikią santuoką, pasidalino su manimi tokia juokinga, bet labai pamokančia istorija.

Jos vyras – labai galantiškas žmogus visada išlipdavo iš mašinos pirmas ir atidarydavo jai duris. Ir taip pat elgdavosi prieš važiuojant – pirma pasodindavo ją, paskui įlipdavo pats. Ar jai tas buvo būtina? Žinoma, ne. Jinai pilnai tai gali padaryti pati.  Ar jai tai suteikia ypatingo malonumo? Taip pat ne – jinai priprato ir nepastebi jo galantiškumo. Bet vieną gražią dieną, jis pasakė: kad mašina atidaryta ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Ji priminė sau, kad jis labai pavargęs ir pasistengė susitelkti ties tuo, kad jie tik ką ištrūko iš namų, kuriuose triukšmingi vaikai pastoviai kažko reikalavo. Bert vistiek pasijuto įskaudinta. Jai norėjosi aptarti tai su vyru ir įsitikinti, kad jo elgesys nereiškė neigiamo požiūrio į ją arba į jų santuoką.  Tai kasdieniška, įprasta situacija. Kiekviena moteris gali prisiminti dešimtis tokių situacijų.

Todėl rabinas A.Fieldman savo knygoje “Upė, katilas ir paukštis” rašo: Vyras neturi teisės duoti moteriai nei mažiausios priežasties jokioms abejonėms. Šiame nuolatiniame smulkių nesusipratimų fone vyras privalo pastoviai reikšti ir rodyti savo meilę žmonai.

Kaip?

Per dėkingumą.

„ačiū už pietus“, „dėkoju už vaikų priežiūrą“, „ačiū už sąskaitų apmokėjimą“, „ačiū už tai, kad esi man, šalia manęs“ „dėkoju, kad palengvini man dieną“

Per pagyrimus. „tai buvo nepaprastai skanus desertas“, „man patinka, kaip tu papuošei kambarį“, „mūsų vaikai yra tikras tavo vertės įrodymas”, “tu išlaviravai šioje situacijoje labai meniškai“

Per rūpinimąsi ir dėmesį. Neturi prasmės, kiek mes esame patyrę, nesvarbu, kiek darbų esame nuveikę, mes norime, kad kažkas mumis rūpintųsi, saugotų, pastoviai būtų šalia. Man nereikia, kad dėl manęs mano vyras muštų vabalus, bet man reikia, kad jis galėtų išsklaidyti mano baimes, nerimą ir abejones ir aš žinočiau, kad visada mes esam dviese.

Rūpesčiu ir dėmesiu.

Bet kuriai – netgi labiausiai “savarankiškai”, talentingai, išsilavinusiai moteriai patinka, kai ja rūpinasi. Laukia jos grįžtančios namo ir (drįstu pasakyti) gina ją.

Galbūt, man nereikia, kad mano vyras pilnai pasiimtų ant savęs pareigą kovoti su namų priešais (nors savaime suprantama būtų neblogai, kad tuo užsiimtų būtent jis). Bet vargu ar aš (ir kiekviena kita moteris) galėsiu normaliai egzistuoti, jeigu jis nesiskaitys su mano jauduliais ir baimėmis. Moterims reikalingas saugumo jausmas.

Per tikrą išklausymą.

Nieko nėra labiau gniuždančio už tai, kai kalbi su vyru ir matai, kad jis yra už 100 mylių nuo čia. Nesvarbu kur: ofise, ar prie pietų stalo, vyrai turi daryti pastangas refokusuotis, kai jų žmonos kalba. Jeigu tai svarbus biznio kontaktas, jūs turite persijungti nors trumpam – jūsų žmona – yra svarbiausias kontaktas iš visų. Aš tai sau kartoju vėl ir vėl, kol išsiugdžiau šitai savyje. Moterys nori būti pastebėtos (ir apdalintos komplimentais už tai, kaip atrodo) ir desperatiškai nori būti išgirstos.

Per aiškius žodžius ir akių kontaktą. „aš myliu tave“.

Ir per fizinę meilę.

Būti mylima moteriai reiškia būti geidžiama. Jeigu žmona jūsų klausia, ar ji ne per stora(nors tuo metu laukiasi trynukų) o jūs atsakote, kad ne – jūsų santuoką galima laikyti sėkminga. Panašiose situacijose jums tikrai nereikia sakyti, kaip iš tikrųjų yra. Svarbu ‘nepavargti’ žavėtis savo žmona ir sakyti tai jai, arba kartais ir geraširdiška šypsena gali kurti stebuklus.

Moteris trokšta būti mylima. Todėl ji paprasčiausiai nesutverta adekvačiai reaguoti į kritiką. Moteriai sunku būti objektyviai ir priimti ‘naudingą’ vyro patarimą,  kaip begalinės meilės apraišką.

Daugeliui žmonų užtenka vienos vyro kritiškos pastabos, kad pasijustų taip, lyg jie nebeturi atramos taško. Jeigu mažiausias nedėmesys iš vyro pusės moterį verčia abejoti santuokos sėkme, nesunku suvokti – kaip ją veikia smerkiantys žodžiai.

Kai kurie vyrai mano, kad jų užduotis – konstruktyvios kritikos pagalba pagelbėti žmonoms taisyti savo charakterį ir dvasiškai tobulėti. Bet jie giliai klysta. Panašūs metodai nedaro moters geresne – jie tik naikina moters savigarbą. O tai veda prie santuokos žlugimo.

Žinoma, būna gyvenime situacijų, kai reikia atitinkamų korektūrų. Bet tam, kad moteris tinkamu būdu priimtų vyro požiūrį ir tinkamai reaguotų į jo žodžius, jis turi parodyti maksimalų taktą ir tuo pat metu pabrėžti apie savo meilę jai.

Ir taip: ko moteris iš tikro nori?

Karaliaus Artūro iš Kameloto žodžiai (jis susumavo Toros poziciją puikiai):Jeigu nori valdyti moterį, turi ją mylėti, paprasčiausiai mylėti, tiktai mylėti, mylėti, mylėti

Švietimo problemų uždaro rato sprendimas

Atsiliepimas į komentarus po šiuo FB pranešimu
fb.com/tomas.girdzijauskas/posts/10155997334526021

Visas šis užburtas ratas sprendžiamas tokiais (ir kitais panašiais) kokybinių šuolių būdais:

1. Jeigu nori pakreipti milijonų žmonių likimą, pakanka tik 5-kių, bet LABAI VIENINGŲ žmonių. Nuo jų viskas prasideda, taip, kaip nuo kibirkšties uždegamas miškas. Tai vadyboje, politikoje, pilietiniuose judėjimuose (neseniai) atrastas proveržių metodas. Aišku, lygiagrečiai ir pati problema visuomenėje turi būti objektyviai “prisirpusi” ir pasiekusi taip vadinamą bifurkacijos tašką. Šlapio miško kibirkštis neuždegs, t.y. problema tikrai turi būti aktuali ir skausminga.

2. Kad tokie žmonės apskritai atsirastų, (te)reikia, kad kiekvienas iš jų PRADĖTŲ NUO SAVĘS ir labai intensyviai, atkakliai, nepaliaujamai, kryptingai ugdytų save, iki pasieks (pakankamai) aukštą asmenybės, charakterio kokybę. Netgi kol taps pilnu, užpildytu, laimingu. Nori patobulinti pasaulį – pirmiausia patobulink, ištobulink save! Kaip gi kitaip galėsi paveikti pasaulį, jei nepaveiki pirmojo ir svarbiausio kliento – savęs?

3. O tie penki prasideda nuo vieno, pirmojo. Jeigu kam nors iš tikro rūpi reikalas, ir jis turi pakankamai išmanymo (kompetencijos), bei jame subręsta atsakomybė už kitus ir mato, kad niekas nesprendžia klausimo – tai reikia apsižvalgyti ir sakyti sau – kas, jeigu ne aš? Ir pirmam pradėti pokyčius. Ir pokyčiai visada pirmiausia prasideda nuo savęs! Taip save “pagimdo” vedlys (lyderis).

4 Mokytojų atveju tai dar svarbiau ir ryškiau. Imiesi misijos mokyti kitus? Tai mokyk save nepaliaujamai ir dvigubai labiau ar “kvadratu” daugiau, nei tavo mokiniai, arba bet koks kitas statistinis asmuo. Tai mokytojai patys turėtų “iš apačios” auklėti švietimo sistemą, o ne laukti, kol švietimo sistema jiems iš viršaus paduos ant lėkštutės sprendimus! (Štai, žiūrėkit ką daro XQ supermokyklų projektas). Ir matome, kad lyginant su kitomis profesinėmis grupėmis būtent mokytojuose slypi ypatingas potencialas – juk tai jie pirmieji tiesiogine prasme įlipo į Švietimo Ministerijos pastato langus. Bet mechaninių lipimų nepakanka – labiausiai reikia “lipti” savyje, asmenybės augimo laiptinėje, dirbant su savimi kokybiškiau, greičiau ir pirmiau nei mokiniai ar visuomenė. Būtent SAVO asmenybės ugdyme mokytojai turi pirmauti. O jų gebėjimas kokybiškai ugdyti mokinius bus automatiškas jų pačių saviugdos rezultatas.

Greičiausiai yra ir daugiau būdų kuriuos galima panaudoti tokio užburto rato sprendimui, bet šie paminėti punktai yra labai svarbūs.


2019 Balandžio mėn. mokymų ciklas apie savęs pažinimą. Ciklą sudaro šie vebinarai:📌Savęs pažinimas 07.04 10 val.📌Gyvenimo prasmė, misija ir tikslas 14.04 10 val. 📌Vidinio dialogo valdymas 23.04 19 val.📌Apie savivertę ir pasitikėjimą savimi 28. 04 10 val.🎥su transliacijom įsigyjate ir video įrašus, kuriuos galėsite parsisiųsti, taip pat ir skaidres.Įsigyti iš anksto pigiau: https://tickets.paysera.com/lt/event/saves-pazinimas-t-girdzijausko-4-vebinaru-ciklas-balandzio-men


Greičiausiai yra ir daugiau niuansų, tipsų, paslapčių ar gudrybių, kurias galima panaudoti tokio užburto rato sprendimui, bet šie paminėti punktai yra labai svarbūs.

Žodžių galia. Didmiestis interviu

Kalbinu eruditą, santykių psichologą Tomą Joną Girdzijauską (52). Jis studijavo labai skirtingas profesijas, 7 universitetuose: technologiją, mediciną, kalbotyrą, teologiją, vadybą. 4 metus dirbo LR Seime, mokėsi (arba bandė mokytis) 13 užsienio kalbų (6 senąsias ir 7 šiuolaikines), tačiau dabar naudoja tik 5 iš jų. Šis žmogus per 20 mokymų metų surengė daugiau nei 700 seminarų, 80 mokymų temų. Tomas įkūrė ir vadovauja tyrimų centrui ir pilietinei idėjų talkai “Aš Lietuvai”, kurios metu su bendražygiais surinko ir išnagrinėjo 5500 pilietinių siūlymų Lietuvai. Augina 3 vaikus, per gyvenimą pakeitė apie 27 gyvenamas vietas/miestus, vairavo 40 skirtingų automobilių. Šiandien su juo kalbėsime apie keiksmažodžių, apkalbų ir bambėjimo įtaką žmogaus gyvenimui.

Kaip susidomėjote žodžio galia, kur ieškojote informacijos?

Pradžioje specialiai nesidomėjau, bet realiai vieną po kito praėjau daug darbų ir universitetinių studijų, kur žodinė komunikacija buvo tiesioginė veikos priemonė – mokiausi filologijoje, verčiau knygą, dirbau žiniasklaidoje, rašiau filmo scenarijų, dirbau mokykloje ir mokiau suaugusius lektoriume. Turėjau didelį žodinės komunikacijos poreikį, norėjau turėti daug draugų ir pažįstamų. Radijo laidos vedimas ir paskaitos lektoriume buvo suvokimo apie komunikaciją lūžinis laikotarpis. Štai tokiame kontekste išvykau į užsienį ir ten man į rankas netikėtai pateko seni, stiprūs Artimųjų Rytų šaltiniai apie žodinę komunikaciją. Profesinis įdirbis iškart parodė, kad radau kažką labai svarbaus. Beje, gal 10 metų anksčiau man į rankas buvo patekęs helenistinis romėnų autoriaus Kvinto Sekstijaus tūkstančių metų senumo tekstas, kuriame pirmą kartą radau esminių patarimų apie žodinę komunikaciją. Taigi šie seni tekstai buvo lūžis ir pradžia ne tik domėjimosi ir naudojimo praktikoje, bet ir naujos mokymų temos apie žodinę komunikaciją. Tokią paskaitą išklausė daugybė Lietuvos žmonių ir įmonių.

Kaip ir kur atsirado keiksmažodžiai?

Neteko rasti tokios istorinės informacijos anksčiau nei 17 amžiaus Anglija. Manau, kad jie vartojami nuo neatmenamų laikų. Gal ne visada būtent tokia forma kaip dabar, bet manau, jie žinomi labai seniai.

Ką kuria besikeikiantis žmogus?

Pirmiausia, tai priklauso nuo keiksmažodžio galios arba “riebumo” bei pačio “palinkėjimo” teksto. Keiksmažodžiai, kaip ir kiti negatyvūs žodžiai, pirmiausia kelia tiesiogines vidines problemas pačiam žodžių autoriui – kelia vidinę įtampą arba stresą, veikia kraujo indus, be reikalo išmeta brangią gyvybinę energiją, prarandamos jėgos. Be to, kaip teigia ne vienas šaltinis, tarp jų ir Rytų Medicina – visos ligos (prasideda) nuo nervų. Tai tiesiog kenkia sveikatai. Be to keiksmažodžių tekstas programuoja kitas klaidas ateičiai, klampina žmogų ilgam. Mano manymu, panašios, tik mažesnės problemos kyla keiksmus išgirdusiam žmogui.

Y.N. Harari knygoje “Sapiens. Glausta žmonijos istorija” sakoma, kad jei ne apkalbos, žmogus nebūtų sugebėjęs užkariauti pasaulio. Ką Jūs manote apie apkalbas?

Apkalbos reikalingos ir neišvengiamos tam tikrais darbiniais, dalykiniais atvejais, matyt tokiu būdu ir buvo užkariautas pasaulis. Tačiau yra gana plona riba tarp šališko ir neutralaus kalbėjimo. Tai labai svarbu norint išvengti bumerango efekto – šališkai apkalbėdami kitus mes deformuojame savivoką ir savo mąstymą, nes dirbtinai ir neteisėtai keliame save į teisėjų ir visagalių dievų statusą. Praėjus laikui – staiga krentame iš šių pozicijų ir tai mums labai skausminga.

Apkalbos – didžiausia bendravimo klaida, kuri liečia patį žmonių bendravimo pagrindą, giliausią, esminį, apibendrintą požiūrį į kitus žmones. Jos būna prieš/apie: komuną, bendruomenę, rasę, tautą, etnosą, lytį, amžiaus grupę kaip visumą. Prieš bet kokią konkrečią arba abstrakčią žmonių grupę. Viena tauta kalbėdama prieš kitą griauna pati save. Tai, kad apkalbos yra teisingos, nedaro jų nekaltomis. Savo „teisingomis“ apkalbomis jūs uždėsite juodus akinius pašnekovui. O kai blogos kalbos pasieks apkalbėtąjį, užsitrauksite jo nemalonę. Nesvarbu, kiek apkalbos teisingos, svarbu, kiek jos griaunančios. Apkalbėjimas – tai yra trečiojo asmens linksniavimas be jo leidimo, be jo įgaliojimo ar prašymo ir nesvarbu: teigiamai ar neigiamai!

Apkalbų efektai: skiriasi šeimos, bankrutuoja firmos, kyla karai.

Idealu – apskritai nekalbėti apie kitus už akių. Tikroji apkalbų esmė – iš esmės neteisingas apkalbėtojo santykis su apkalbamuoju. Kiek draugų turi chroniškai ir stipriai kitus apkalbantys žmonės? Už akių geriau apskritai nekalbėti apie bet kokius asmenis, tačiau jei yra reikalas – tik su didžiule neutralia pagarba. Ir apie draugus ir apie priešus už akių – negirti jų ir nepeikti. Apie institucijas, kaimynines šalis, kitas tautas, visus realius ir abstrakčius asmenis. Griežtai drausminti užnugarines apkalbas – tai ypač silpna vieta moterims. Kad būtų aiškiau ir akivaizdžiau suprasti apkalbų reiškinį, padarykite eksperimentą: pabandykite paklausyti, kaip, jums nedalyvaujant (lyg jums negirdint, pvz.: kitame kambaryje) kas nors kalba būtent apie jus. Net jei apie jus kalbės teigiamai – jums tikrai bus nemalonu! Pagarbiai, neutraliai, švariai, objektyviai, teisingai, tiksliai kalbėti apie kitą žmogų už akių yra labai sunku! Dažniausiai už akių kalbėdami žmonės nesąmoningai išduoda savo jausmus apie tą asmenį, tačiau tai komplikuoja santykius vėliau, nes apkalbos gan greitai pasiekia apkalbėtąjį. Reikia suvokti, kad informacinė erdvė tarp žmonių yra vientisa, panašiai kaip pasaulio kaimas, kuriame įvykus bent kokiam svarbesniam įvykiui neužilgo apie tai sužino didžioji žmonijos dalis. Žmonės labai jautrūs santykiams ir nuomonėms, todėl jų vienų apie kitus tyčia ar netyčia išsakomos nuomonės greitai pasiekia adresatus.

O tai apie ką tada kalbėtis?

Taip, apie kitus žmones kalbėtis yra įdomiausia. Bet ir pavojingiausia.

Apie kitus galima kalbėtis kai yra neišvengiama būtinybė, bet reikia kalbėti neutraliai, pagarbiai ir kiek įmanoma mažiau. Be kalbėjimo apie kitus žmones dar yra daugybė, net begalybė kitų gyvenimo organizavimo reikalų.

Iš kur pas lietuvius atsirado bambėtojų/dejuotojų mentalitetas?

Man tai dar yra nemaža paslaptis, tačiau spėju, kad tai ilgoko gyvenimo uždaroje teritorijoje ir tarpusavio atsibodimo pasekmė. Jeigu į mažą erdvę prievarta uždarysi būtybes (žmones arba gyvūnus) – po tam tikro laiko, tarp jų kils labai didelė, net mirtina įtampa. Geležinė uždanga mums neleido laisvai keliauti po pasaulį, kelios lietuvių kartos gyveno kaip Šiaurės Korėjoje. O į rytines šalis, SSRS pusę, mažai kas keliaudavo savo noru. Reikia, arba kad gimtų vaikai, arba kad būtų galimybė laisvai judėti po pasaulį. Tas pats dėsnis galioja ir įmonėse – jeigu 7 metus tie patys žmonės dirba kartu – jų emociniai ryšiai išsenka, jie atsibosta vieni kitiems iki gyvo kaulo. Todėl būtina darbuotojų kaita, turi ateiti ir nauji jauni darbuotojai, o blogiausiu atveju – bent jau studentai praktikantai-stažuotojai turi nuolat būti įmonėje.

Kaip kalbėti su bambančiuoju, jei nesinori jo klausyti?

Yra puikus trijų žingsnių gynybos metodas. Pirmu žingsniu bandyti švelniai keisti temą. Jeigu nepavyksta – stipresnis veiksmas – pasakyti tiesiai, kad negalite ar nenorite kalbėtis/klausytis dėl kokių tai priežasčių. Jei ir tai neveikia – tuoj pat fiziškai pasišalinti iš vietos be jokių komentarų kur ir kodėl einate. Visi šie veiksmai turi būti su gera intencija, be “durų trankymo”.

Ko dar reikėtų vengti kalbant?

Bereikalingų atviravimų, bet kokių neapgalvotų žodžių, liūdnų depresyvių temų, skubėjimo, tono kėlimo ir daugybės kitų dalykų. Viso yra apie 30 atvejų.

Kaip svarbu žmogui įvaldyti žodį?

Tik įvaldęs žodį žmogus tampa tikruoju žmogumi griežtąja prasme, nes kalbos dovaną (nepaprastai išvystytą signalinę sistemą) gamtoje turi tik žmonės. Kol žmogus nevaldo savo žodžių – jis priklauso žemesniajam gamtos lygiui.

Patarimas skaitytojams.

Nemeluokite ir nedarykite to, ko nekenčiate. Nes veikia universalus dėsnis, kuris atskleidžia visas mūsų apgaules ir saviapgaules. Sprendimas yra subtilus balansas tarp savo interesų ir mus supančių žmonių interesų.

Fotografijos čia

Draft

Create your website with WordPress.com
Get started